Sigutė AUGUTIENĖ
2015 m. liepos 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje vyko vydūniečių susitikimas su kunigu iš Detmoldo (Vokietija), Vydūno atminimo įamžinimo iniciatoriumi.
Kunigas M. Danys’as papasakojo Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde istoriją. Jis pasakojo, kaip ilgai svarstė, kur turi būti atminimo lenta. Namas, kuriame Vydūnas gyveno paskutinius gyvenimo metus, dabar yra privatus, todėl nebuvo prasmės prie jo sienos tvirtinti atminimo lentelę, nes turistai privačioje teritorijoje nepageidaujami. Situaciją išgelbėjo Vydūno laiškas, kurio atgalinis adresas tas pats, kur buvo įsikūrusi M. Danys’o darbovietė. Buvo nuspręsta atminimo lentelę tvirtinti prie to namo. Čia Vydūnas, kaip ir daugelis karo pabėgėlių buvo apsigyvenęs, kai tik atvyko į Detmoldą. To namo vienoje sienoje buvo niša, tad buvo nuspręsta toje vietoje pastatyti paminklą Vydūnui. Talkinant Vydūno draugijai, minėtoje vietoje buvo pastatyta klaipėdiečio skulptoriaus Liongino Garlos Vydūno skulptūros kopija.
Kaip teigė kun. M. Danys’as, šiuo metu Detmolde svarstoma idėja pavadinti vieną šio miesto gatvę Vydūno vardu. Kadangi Detmoldas – senas istorinis miestas, keisti esamų senamiesčio gatvių pavadinimus nėra kaip, o nukelti Vydūno gatvę į naujus rajonus netikslinga, nes tie rajonai su Vydūnu nesusiję, todėl miesto valdžia žada senamiestyje sukurti naują, nedidelę gatvelę ir pavadinti ją Vydūno vardu.
Susitikimas neapsiribojo Vydūno atminimo įamžinimo istorija Detmolde. Susirinkusieji svarstė, kokios yra galimybės skleisti Vydūno idėjas ir žadinti jo atminimą Vokietijoje. Susirinkimo dalyviams buvo pateiktas profesoriaus Dr. Peter’o Maser’o laiškas M. Danys’ui. Šiame laiške prof. Dr. P. Maser’as siūlo du kelius: pirma, išleisti vokiškų tekstų rinkinį su pasakomis, dainomis ir poezija, kur Vydūnas būtų repezentuojamas kaip lietuvių Jakobas Grimas; antra, pageidaujama didesnė Vydūno biografija vokiškai, kurioje jis būtų parodomas kaip „klajoklis tarp skirtingų pasaulių“ (citata iš laiško), kaip pavyzdys besivienijančiai Europai.
Atsiliepiant į laišką buvo svarstytos konkrečios Vydūno idėjų ir jo palikimo sklaidos galimybės. Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas pasiūlė išversti į vokiečių kalbą Vaclovo Bagdonavičiaus parašytą Vydūno biografiją, pasitelkiant į pagalbą Vydūno brolio vaikaitę Britą Storost bei jos dukterį Norą Storost. VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ atstovas Algimantas Švanys pasiūlė išversti į vokiečių kalbą Bernardo Aleknavičiaus knygą-fotoalbumą „Vydūnas“ Doc. dr. Juozas Šidiškis pasiūlė pakartotinai išleisti Vydūno knygą „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“. Buvo svarstytos ir elektroninės bei interaktyvios šios knygos versijos išleidimo galimybės. Buvo tariamasi, kurią knygą geriau išleisti pakartotinai – minėtą „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ ar „Litauen“. Nutarta leisti pirmąją, nes leidžiant antrąją reikėtų įterpti labai daug paaiškinimų apie Lietuvos istoriją.
Gana daug įdomių idėjų pateikė Vokietijos Federacinės respublikos Garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys. Jo nuomone, Vydūno knygas reikia siųsti Vokietijos bibliotekoms bei universitetams, ypač tiems, kuriuose yra lituanistikos ir prūsistikos fakultetai. Viena iš jo idėjų buvo įtekti Vydūno knygą europarlamentarui Elmar’ui Brok’ui, kuris rašė raštą apie Lietuvos priėmimą į ES. Taip knyga būtų iškelta į europinį lygmenį. Be to, jis pasiūlė nukaldinti jubiliejinę monetą su Vydūno atvaizdu.
M. Danys’as kaip vieną iš galimų Vydūno palikimo sklaidos variantų pasiūlė išleisti gražiai iliustruotas pasakas vaikams, deja, kaip jam buvo atsakyta, Vydūnas pasakų vaikams nerašė.
Susitikimo dalyviai svarstė ir internetinio tinklapio, skirto Vydūnui, vokiečių ir anglų kalbomis įkūrimo bei Vydūno raštų ketvirto tomo, kuris yra išverstas iš vokiečių kalbos, išleidimo vokiečių kalba galimybes.
Artėjant Vydūno 150 m. gimimo jubiliejui ir ta proga 2018 metus Lietuvos Seimui paskelbus Vydūno metais, laukia nemažai darbų. Kaip tik dalis jų ir buvo apsvarstyta susitikimo su svečiu iš Vokietijos metu. Kadangi kun. M. Danys’as šiuo metu jau pensijoje, tai buvo nutarta pasiūlyti jo kandidatūrą į Lietuvos vyriausybės komisiją, rengiančią priemonių planą Vydūno metams. M. Danys’as mielai priėmė pasiūlymą.