Detmoldas atranda Vydūną

Posted on by rima

 

Astrida Petraitytė

 

Europos dienos Detmolde, vykusios gegužės 10–11 d., turėjo ryškų lietuvišką akcentą, toli gražu ne išsisklaidantį šventiniam šurmuliui praėjus, o likusį, tikėkimės, amžiams. Prie adresu Wiesentrasse 5 esančio pastato, dabartinio evangeliškojo studentų bendrabučio („Bursos“), pokariu kurį laiką buvusio lietuvių pabėgėlių prieglobsčiu, atidengta atminimo lenta Vydūnui bei šoninės sienos nišoje gražiai įterptas jo biustas (skulptorius Lionginas Garla). Būtent Detmolde, šiame Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės Li­pės krašto mieste, prabėgo paskutinieji septyneri tilžiškio muziko, filosofo, dramaturgo, lietuvybės, bet kartu ir – darnaus tautų sugyvenimo idėjos skleidėjo, tiesiog –­ mąstytojo humanisto palyginti ramūs ir kūrybingi gyvenimo metai. Regis, pagerbiant pernelyg nepavėluota – šį atminimo įamžinimą galima laikyti pirmuoju žingsniu rengiantis Vydūno 150-mečiui, kol kas pažymint 145 gimimo (1868 03 22, Jonaičiai, Prūsų Lietuva) ir 60 mirties (1953 02 20 Detmoldas) metines.
Memorialinės lentos atidengimo ceremonija gegužės 10-ąją – dalyvaujant aukštiems svečiams, skambant pagarbos Vydūnui žodžiams – turėjo, galima sakyti, dviejų dešimtmečių priešistoriją. Ilgametis Vydūno draugijos vadovas, dabartinis jos garbės pirmininkas, žymiausias vydūnistas dr. Vacys Bagdonavičius atskaitos tašku laiko 1991-ųjų spalį, kai Vydūno palaikai iš Detmoldo buvo perkelti į Bitėnų kapinaitėse prie Rambyno kalno pradėtą formuoti mažlietuvių veikėjų panteoną. Tuokart ir buvo įskelta ši kibirkštis: juk Vydūnas negali iš Detmoldo iškeliauti visai, nepalikdamas čia jokio pėdsako!.. Gal paradoksalu, bet šia idėja greičiau užsidegė Vokietijos atstovai nei Lietuvos institucijos (Lietuvos vydūniečiai, žinoma, nenuleisdami rankų šią ugnį kurstė). Tiek paminklinės lentos atidengimo ceremonijoje, tiek vakariniame Europos dienų atidarymo renginyje nekart aktyviausiu šios akcijos iniciatoriumi įvardytas buvęs Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrichas-Wilhelmas Nehlis, o pagrindiniu idėjos įgyvendinimo organizatoriumi – kunigas Miroslavas Danys, Lipės krašto bažnyčios patikėtinis Rytų Europai. Vakaro renginio metu su padėkos žodžiais (ir raštais) tarp oficialių kalbų įsiterpę Vydūno draugijos vadovai V. Bagdonavičius ir R. Palijanskaitė abu šiuos Lietuvos ir Vydūno bičiulius paskelbė tapus draugijos garbės nariais.
Vokiškai ir lietuviškai dvikalbės atminimo lentos Vydūnui atidengimo ceremonijoje kalbėjo Detmoldo meras Raineris Helleris, Lipės krašto bažnyčios superintendentas dr. Martinas Dutzmannas, Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė. Nudengus lentą gobusią drobulę, vydūniečiai sugiedojo savo draugijos himną – Vydūno žodžiais Karlo Janzo sukurtą „Lietuvių giesmę“.
Vakare Miesto salėje surengtame Europos dienų atidaryme meras R. Helleris savo sveikinimo kalboje priminė šiemetę dienų temą –­ „Europinė idėja kalboje ir literatūroje“, ypač pabrėždamas lietuvių literato, humanisto ir filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno, kaip europinės idėjos pradininko, reikšmę (šią temą – Vydūno teigtąsias europinės bendrystės idėjas – kitądien rutuliojo ir V. Bagdonavičius Europos dienų programos rėmuose skaitytoje paskaitoje). Vydūno palikimą reflektavo, europinės bendrystės prasmę vakaro renginyje priminė Šiaurės Reino–Vestfalijos krašto šeimos, vaikų, kultūros ir sporto ministrė Ute Schäfer, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas (dirbęs ir kultūros atašė Vilniuje) Jeanas P. Froehly’s, Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas dr. Romas Jarockis, kun. M. Danys, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis; žinoma, nekart primintas Vydūno dėmesys vokiečių ir lietuvių tautų santykiams (veikale „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauscher Beziehungen“). Mero surengtame vakare tarp vokiečių kalba sakomų sveikinimų, padėkų ir refleksijų vis įsiterpdavo Vokietijoje dabar įsikūrusios, Detmolde studijavusios ir „Bursoje“ gyvenusios pianistės Sandros Urbos (Urbaitės) muzikinė „kalba“, o ja, be kitų kompozitorių, bylojo ir M. K. Čiurlionis.
Viltingai nuteikė iš svetingų šeimininkų lūpų nekart skambėjęs patikinimas – po apgailestavimų, kad iki šiol apie Vydūną nedaug kas buvo girdėję, – kad šį savo bendrapilietį, palikusį ir gausų kūrybinį (literatūrinį, filosofinį ir t. t.) palikimą, ne vienas detmoldietis panors artimiau pažinti.

Iškilmių dalyviai

Literatūra ir menas, 203-05-17, nr. 3427.

 

 

Žymos: .