Laiškas dėl Vydūno atminimo įamžinimo

Sveiki, mieli klaipėdiškiai – Vydūno atminimo įamžinimo iniciatoriai

Labai norėtųsi, kad akcija sėl Vydūno paminklo nenutrūkktų ir įgautų vis didesnį pagreitį. Tam pirmiausia reikėtų suburti kuo stipresnes klaipėdiškių šviesuolių pajėgas ir gal būt įtraukti kultūra besirūpinančias kitas visuomenines organizacijas. Žodžiu reikia suburti energingą iniciatyvinę grupę ir iš jos sudaryti visuomeninį komitetą Vydūno paminklui statyti. Į šią grupę bei komitetą kviečiamieji žmonės turi besąlygiškai pritarti ir norėti, kad toks paminklas atsirastų. Tačiau nebūtinai turi sutapti nuomonės, kur tas paminklas turi būti pastatytas. Reikia sudaryti galimybes teikti įvairius pasiūlymus ir juos aptarti, diskutuojant pasirinkti optimaliausią variantą. Tačiau iniciatorių štabas turi duoti kuo aiškiausiai suprasti, kad diskusijos negali būti begalinės ir nerezultatyvios ir kad sprendimas turi būti priimtas per griežtai apibrėžtą laiką. Būtų gerai, kad būtų užduotas pakantumu ir tolerancija įvairioms nuomonėms pasižymintis diskusijų tonas ir bediskutuojant atmetamas bet koks agresyvumas ir nepakantumas, kuris kartais provokaciniais tikslais gali būti tyčia naudojamas. Reikia sugebėti jį gerumu įveikti .

Į komitetą reikėtų įtraukti ir vieną kitą savivaldybės ar kitokios valdžios atstovą. Absoliučią komiteto narių daugumą turi sudaryti klaipėdiškiai ir tik vienas kitas gali būti iš kitur. Pirmininkas irgi turi būti klaipėdiškis. Neturi būti priekaištaujama, kad kažkas klaipėdiškių reikalus už juos pačius tvarko. Žinoma, to paties komiteto iniciatyva nuomonę išreikšti dėl paminklo pobūdžio, o vėliau ir dėl konkursui pateiktų projektų turėtų būtų kviečiami visi kultūrai neabejingi Lietuvos (ir ne tik) žmonės.

Ilgai neatidėliojant reikėtų suorganizuoti fondą paminkui statyti. Žinoma, nereikia per daug tikėtis didelių įplaukų (jos priklausys ir nuo to, kaip visuomenei bus parodytas paminklo reikalingumas ir reikšmingumas), tačiau svarbiausia, kad į Vydūno įamžinimo reikalą bus įtraukta kuo daugiau žmonių, kuo daugiau kad ir kukliausi įnašu bus prisidėję prie to reikalo, gal būt taip tas pamiklas bus visos tautos statomas. Jei taip atsitktų būtų didžiulis laimėjimas, tikrojo tautos dvasinio atgimimo ženklas.

Su tuo dar tebelaukiamu atgimimu reikėtų sieti jūsų, klaipėdiškiai, iškeltą idėją, kad paminklas atsirastų būtent Atgimimo aikštėje. Motyvuokime tuo, kad Vydūnas, kaip asmuo, išties buvo kuklus, bet savo darbais ir palikimu didis, vertas itin iškilaus pagerbimo. To pagerbimo ne pats Vydūnas bus įsiprašęs, bet mes jį išreikšime už tai, ką jis davė ir mums paliko. Manyčiau, kad yra gera proga siūlomos aikštės rekonstrukciją sieti su tikruoju Atgimimu ir jos tikruoju šaukliu, tą sąsają paversti pagrindine tiek aikštės rekonstrukcijos, tiek Vydūno iamžinimo idėja. Toji idėja galėtų būti būsimosios aikštės rekonstrukcijos užduoties leitmotyvas. Kaip toji idėja taps kūrybinio sprendimo idėja, suras patys kūrėjai, dalyvausiantys paskelbtame konkurse (jį paskelbti reikėtų kuo greičiau, taigi ir dėl vietos išdiskutuoti ir apsispręsti reikia gana greitai). Reikia manyti, kad tų kūrybinių idėjų atsiras bent keletas, o komitetui reikės sudaryti sąlygas jas svarstant visuomenei, taigi, mums visiems, pasakyti savo nuomonę.

Nereikia sielvartauti, jeigu išsikristalizuos pagįstas siūlymas pasirinkti paminkui kitą vietą.

Į iniciatyvinę grupę šalia jūsų jau pasiūlytų žmonių siūlyčiau pakviesti dar tokius žinomus, man pažįstamus klaipėdiškius, kurie nebūtinai turi tokią pačią nuomonę:

prof. Petrą Bielskį, prof. Stasį Vaitiekūną, doc. Arūną Baublį, doc.Aleksandrą Žalį, doc. Marijų Šidlauską, leidėją Antaną Stanevičių, doc. Jurgį Mališauską, doc. Albertą Jušką.

Pakalbinti jie savo ruožtu pasiūlys dar ką nors, manau, kad ir Jūs patys dar ne vieną žinot – tegu ta iniciatyvinė grupė būna kuo didesnė. Be abejo, atsikuriantis klaipėdiškis Vydūno draugijos padalinys turi kuo aktyviausiai į šį reikalą įsijungti ir pasiūlyti savus žmones jame dalyvauti.

Linkėdamas kuo geriausios sėkmės vykdant didžiai reikšmingą misiją,

pagarbiai,

Vaclovas Bagdonavičius

Vilnius, 2012 m. birželio 5 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *