R.Tagorė

Posted on by rima

PRAKILNIOSOS GIESMĖS

Gitanjali

Tu, mano gyvybės gyvybe!

Visumet pasistengsiu

savo kūną švariu laikyti.

Žinau, jog sąnariuos mano

gyvas yra tavo kvapas.

Visumet pasistengsiu

neteisybę nuo manymo šalint.

Žinau, jog teisybė, tai tu,

kurs vienas tik dvasioje mano

uždega išminties šviesą.

Visumet pasistengsiu

blogumus iš širdies išvaryti

ir žydrą laikyt savo meilę.

Žinau, jog tu turi sostą

Mano širdies šventykloj.

Visuomet pasistengsiu

savo darbu apreikšti tave.

Žinau, jog tavo galybė

duod man veikimui jėgų.

ù ù ù

Esmi čia, tau giesmėms

giedoti. Tavo name

kertelėje mano vieta.

Tavo pasaulyje neturiu

aš jokio darbelio. Ir gyvybę

nevertą išliet tegaliu gaidomis.

Kad prieis tyliosios tavo tarnybos

valanda tamsioj naktovidžio

šventykloj, liepki man, viešpati,

ateit pas tave ir giedoti.

Kad rytmečiui auštant

bus stygos auksinės arfos

suderintos, paaukštink mane

man liepdamas ateiti akivaizdon tavo.

ù ù ù

Visaip mane pasaulyj laiko,

kurie mane čia myli.

Kitoks su savo meile tu!

Yra didesnė ji už jųjų.

Mane tu išvaduoji.

Jeib jų aš nepamirščiau,

manęs palikti vieno

jie nedrįsta niekuomet.

Bet dienos eina – nyksta –

Tavęs nėra matyti.

Nors nešaukiu tavęs maldoj,

nors nelaikau tavęs širdyj,

tačiau gi už mane

vis tavo meilė laukia –

ji laukia mano meilės.

Verstos šios giesmės pasinaudojant vertimu vokiečių kalbon. Nėra rašytos jos eilėmis, bet laisvais į posmelius tvarkytais sakiniais. Mėginta taipo jau rašyti antrąją šių giesmių. Bet pirmoji ir trečioji, kaip matyti, kitaip verstos.  Vds. [Vydūnas]

 

 

 

MANO DANGUS

Mano širdis, girinis paukštis, susirado savo dangų tavo akyse.

Jos yra rytmečio lopšys, jos yra žvaigždžių valdžiava.

Mano giesmės paskendo jųjų gelmėse.

Tik leisk man skrist į tą dangų, į jo vienatvės bekraštybę!

Tik leisk man praskleist jos debesis, ir išplėsti sparnus jos saulėtume!

R. Tagorė, Daržininkas (versta iš anglų kalbos)

VISI MES VALDOVAI

Visi mes esame valdovai

mūsų karaliaus valdžiavoj.

Jeigu taip nebūtų, kaip galėtume ir lūkėti

jįjį savo širdyj pasitikti!

Mes veikiame, kaip norime,

tačiau darome tik vis, ko jis nori.

Nesame grandinių pririšti

prie pakojų vergų valdovo.

Jeigu taip nebūtų, kaip galėtume ir lūkėti

jįjį savo širdyj pasitikti.

Mūsų karalius gerbia mūsų kiekvieną.

Taip mat gerbia save pati asmenybė.

Joks vargas negali mus apkalti,

negali apsupti melo pylimais.

Jeigu taip nebūtų, galėtume ir lūkėti

jįjį savo širdyj pasitikti.

Mes vargstame keliui susirasti,

ir taip jįjį prieiname pagaliau.

Niekuomet negalime pragaišt

tamsios nakties bedugniuose.

Jeigu taip nebūtų, galėtume ir lūkėti

jįjį savo širdyj pasitikti!

R. Tagorė, poema iš dramos Tamsaus kambario valdovas (versta iš vokiečių kalbos)

 

Žymos: .