Su daugeliu lietuvių ir kai kuriais vokiečių dailininkais Vydūną siejo asmeninė bičiulystė, kūrybinis bendradarbiavimas. Šio šimtmečio pradžioje pradėjusios rodytis Vydūno knygos pasižymėjo ne tik originaliomis idėjomis, neįprastu šriftu, bet ir gražiu apipavidalinimu, o kai kurios ir puikiomis iliustracijomis. Vienas iš pirmųjų dailininkų, puošusių Vydūno leidinius buvo vokiečių dailininkas Fidus (Hugo Höppener). Abu kūrėjus jungė panaši pasaulėžiūra, panašus pagarbus požiūris į senąsias savo tautų – germanų ir baltų kultūras. Tas panašumas atsispindi pirmojo Vydūno leisto žurnalo „Šaltinis“ viršelyje ir vidaus papuošimuose. Apipavidalino jis ir pirmuosius tilžiškio mąstytojo filosofinius traktatus. Pats įstabiausias abiejų dvasiškai giminingų kūrėjų bendradarbiavimo vaisius – Fidaus iliustracijos fundamentaliam Vydūno veikalui – draminei trilogijai „Probočių šešėliai“ (1908). Tokį pat vaisių subrandino ir rašytojo pažintis su jaunu lietuvių dailininku P.Rimša, kuris išraiškingai iliustravo kitą stambią draminę trilogiją „Amžina Ugnis“. Lietuvių dailininkus Vydūnas stengėsi pritraukti ir savo žurnalams iliustruoti. 1911–1914 m. ėjusiame „Jaunime“ randame P.Rimšos, P.Galaunės, A.Brako grafikos kūrinėlių. Klaipėdiškis A.Brakas tapo ir Vydūno parašytų lietuvių 
kalbos vadovėlių apipavidalintoju ir iliustratoriumi. Gražų draminės pasakos „Sigutė“ viršelį sukūrė A.Žmuidzinavičius. Vydūno šimtmečio proga išleistą dramų rinktinę „Amžina Ugnis“ apipavidalino V.Kalinauskas.
Paskutiniais dešimtmečiais Vydūno idėjos savitai interpretuojamos JAV gyvenančios dailininkės Zitos Sodeikienės iliustracijose „Vydūno laiškai skautams“ (Čikaga, 1978), I.Labutytės estampų cikle „Sąranga“, miniatiūriniuose G. Didelytės grafikos darbuose.
Ilgą istoriją turi ir Vydūno portretas dailėje. Mąstytojo ir rašytojo atvaizdus yra sukūrę vokietis O.Pfeifferis, lietuviai A.Brakas, A.Varnas, M.Šeduikis, K.Šimonis, J.Šalkauskienė, skulptoriai J.Zikaras, N.Luščinaitė. Dabartiniais laikais Vydūno asmenybę portretuose interpretavo grafikės L.Paškauskaitė, I.Labutytė, akvarelistas K.Abramavičius, tapytojai M.Lapinskaitė-Bitlieriuvienė, P.Gerlikas, V.Rimkus, skulptoriai A.Belevičius, L.Garla, J.Užkurnys, A.Žukauskas. Ryškesnius medalius sukūrė M.Narbutas, O.Drūlienė, V.Burba, V.Žuklys ir daugelis kitų. Dalį šios dailės vydūnianos kaip tik ir atspindi Vydūno 125-mečio jubiliejui
1993 m. pavasarį Vilniuje, Kultūros fondo salėje, surengta paroda „Vydūnas dailėje“.
Gausiausias per paskutiniuosius kelerius metus vydūnianos derlius užderėjo ekslibriso laukuose – daug reiškė keli konkursai, kurių dėka į Vydūną pažvelgta itin subtiliai ir įdėmiai. Tai – „Lietuvių rašytojai“, „Šilutei – 480″ bei „Vydūnui – 125″. Pastarąjį tarptautinį konkursą Vydūno draugija, Šilutės savivaldybė ir Centrinė biblioteka, Lietuvos ekslibrininkų klubas ir Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ organizavo šiam jubiliejui. Į organizatorių kvietimą atsiliepė dailininkai iš Europos, Amerikos, Australijos kontinentų. Iš 106 autorių – 35 Lietuvos menininkai. Dalyviai pateikė 212 kūrinių, iš kurių žiuri išskyrė 16 geriausiųjų. Nuo 1993 m. vasario 6 d. iki kovo 10 d. ekslibrisų paroda veikė Šilutės Centrinėje bibliotekoje. Nuo kovo 19 d. buvo perkelta į Vilnių ir tapo išsamiausia ir savarankiška jubiliejinės parodos „Vydūnas dailėje“ dalimi.
Vaclovas Bagdonavičius
Ramuva 3. – V., 1997. P.42-43.
(Pasirašyta Prano Gervenio pseudonimu).