Nemuno žemupyje, Bitėnų gyvenvietėje, svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodybos kieme, penkioliktąjį kartą įsikūrė vydūniečių palapinių miestelis. Stovyklautojai atvyko baigti tvarkyti kapinaites.
Nuotaikos nesugadino nei šlapia žolė, nei vasariška liūtis. Tiesa, kai kurie, pabūgę šlapumos, miegmaišius nusinešė į klojimą ant šieno.
Kaip ir kasmet, iš gandralizdžio žvilgčiojo jaunikliai. Tačiau šįkart nustebino kregždutės. Jos Žemgulių virtuvėje virš durų susilipdė namelį ir ten išperėjo mažylius. Neparastai jautrūs šeimininkai gyveno neužverdami durų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, kad netrikdytų sparnuotųjų nuomininkų gyvenimo.
Dar tą patį vakarą aplankėme Vydūno amžino poilsio vietą ir ramybe alsuojantį Rambyną.
Išaušęs lietingas rytas trukdė pradėti kapinaičių tvoros dažymo darbus, tad apsilankėme garbaus Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejuje. Bitėnai garsėjo kaip lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centras. Direktorė Liuda Burzdžiuvienė supažindino su atnaujinta ekspozicija, Vacys Bagdonavičius papasakojo apie Vydūno kultūrinę veiklą, Martyno Jankaus spaustuvėje išleistas knygas.
Šalia muziejaus, apleistame klojime triūsė kasmetinio dailininkų plenero dalyviai. Mums buvo leista apžiūrėti jų darbus, o menininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis nupiešė visų mūsų draugiškus šaržus. Buvo labai linksma pasijuokti ne tik iš kolegų, bet ir iš savęs.
Tame pačiame klojime, žvakių šviesoje, klausėmės dvyliktokės Mildos Janušonytės dainų. Gausūs aplodismentai tikrai buvo pelnyti.
Energinga, veikli muziejaus direktorė praskaidrino dar vieną mūsų popietę: pakvietė keramikę ir žaismingų akvarelių liejimo meistrę Sigutę Ach bei ant šilko piešiančią dailininkę Audronę Vorevičienę, kurios mokė mūsų moteris savo amato. Buvo labai įdomu, tad stovykloje viešėję rerichiečiai surengė mūsų darbelių, draugiškų šaržų ir peizažinių akmenukų parodėlę. Panevėžietis Laimutis Vasilevičius Bitėnuose surado akmenis, kuriuose buvo galima įžiūrėti ir stilizuotą Martyno Jankaus profilį, ir audros blaškomą medį.
Lietingą popietę praleidome Rambyno regioninio parko būstinėje. Giedrė Skipitienė daug įdomaus papasakojo apie nuveiktus darbus, naujus projektus saugant gamtos ir kultūros paveldo vertybes, plėtojant pažintinį turizmą.
Sudomino žaibo išdaiga. Trenkęs į aukštą pušį, augančią šalia informacinio stendo, jį apgadino, o medžio kamiene išdegino gilius vertikalius rėžius nuo pat viršaus iki apačios net iš dviejų pusių.
Vakarus leisdavome prie laužo. Diskutavome apie Vydūno doros, meilės, intymaus gyvenimo sampratą, tobulumo siekimą. Rerichiečiai Diana, Gintaras ir teosofas Antanas Stunguriai iš Šiaulių supažindino su savo draugijos veikla. Nuostabu, kiek daug gali nuveikti nedidelė aktyvių, darbščių žmonių grupelė. Antanas pakalbėjo apie teosofijos pradmenis, pabrėžė, kad teosofijos šviesa labai stipri, kad ja einant reikia ypatingo pasiruošimo, kad turi šviesti dangiškoji išmintis. Vacys priminė, jog Vydūnas, susipažinęs su to meto teosofais, įsteigė teosofų draugijos skyrių Tilžėje tų idėjų skleidimui.
Garbaus amžiaus Pagėgių šviesuolė Bronė Savickienė pristatė savo naują, brandų romaną „Nelieskit! Pastatyta“. Ji visus sužavėjo gyvybingumu, kūrybiniu produktyvumu, minčių skaidrumu. Nors likimo skaudinta, sako: „Dieve, kaip gražu ir gera gyventi!“
Jaunieji vydūniečiai Romualdas, Mykolas ir Laurynas, susiradę statybinės medžiagos, atstatė sukiužusį tiltelį per Bitės upelį, kuris gyvenvietę dalija į dvi dalis. Eiti pamelžti karvutę ir parsinešti pieno buvo labai nesaugu. Atsidėkodamos sodžiaus močiutės atnešė vaikinams daržovių, pieno, sūrių, sviesto, o šie pavaišino mus visus.
Šiems metams darbų kapinaitėse buvo likę nedaug, tad užteko pragiedrulių jiems užbaigti iki oficialaus Martyno Jankaus 149-ųjų gimimo metinių paminėjimo Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse. Vydūniečiai parengė programėlę.
Vakare, Martyno Jankaus muziejaus teritorijoje, dailininkų plenero dalyviai pristatė užbaigtus darbus, o Klaipėdos Muzikinio teatro artistai gausiai susirinkusiems žiūrovams padovanojo puikų koncertą. Pagėgių meras įvertino Lietuvos Vydūno draugijos pastangas sutvarkant apleistas Bitėnų kapinaites.
Kitą dieną buvo sugiedotas vydūniečių himnas, nuleista draugijos vėliava. Lyg atsisveikindami, virš stovyklavietės pasirodė penkiolika baltųjų gandrų jauniklių. Jiems drąsiau sklandyti padėjo kylantis šiltas oro srautas.
Tądien atsisveikindama Birutė tarė: „Pakilote jūs, pakilo ir dar vakar tėvų raginimų skristi neklausę kregždžiukai“.
Jūratė Mikalajūnienė
2007 09 11