Į Bitėnus – nusilenkti Vydūnui

2004 m. liepos 18 d., sekmadienį, svetingoje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje, kurią puošė didžiulis gandralizdis, dvylika vydūniečių įkūrė palapinių stovyklavietę.bendra_2004 Dešimtąjį kartą suplazdėjo stovyklos vėliava. Pirmą kartą ji suplazdėjo 1992 m. vasarą. Per tuos 12 metų ji nepakilo tik du kartus. Porą palapinių skyrėme maisto ruošimui, po dideliu tentu įkūrėme valgyklą-klubą. Ten kiekvieną vakarą klausydavomės pasakojimų ir diskutuodavome įvairiomis temomis. Užslinkus sutemoms, pokalbiai baigdavosi malonioje žvakių šviesoje.

Gydytoja Danguolė Oželytė įtaigiai mokė sveikos gyvensenos, etnologas Eirimas Velička prisiminė kelionės po Indiją nuotykius, meteorologė Jūratė Mikalajūnienė „nuplukdė“ į paslaptingąjį Bermudų trikampį, šiaulietis Stasys Dragūnas pristatė savo knygą „Sielų pažinimas“.

Kelias į globojamas kapinaites vingiavo pro didžiausią Lietuvos gandryną. Ten grakščiai sklandė dešimtys gandrų. Jų klegesį, sparnų plazdesį retkarčiais nustelbdavo traktorių gausmas. Bitėniečiai skubėjo susivežti pievose pradžiūvusį šieną.

Kapinių tvoros statyba vyko sklandžiai. Entuziastingai dirbo ne tik patys vydūniečiai, bet ir jų vaikaičiai – Ugnė, Saulė, Laurynas. Dirbusius vydūniečius ypač džiugino tai, kad kapines, o ypač Vydūno kapą, dažnai lanko ne tik Lietuvos ekskursantai, bet ir vokiečių turistai, kad šeimos atsiveda vaikus.

Kartą, šiltą vasaros popietę, bedžiūstant ryte nudažytoms tvoralentėms, apsilankėme jaukiame lietuviškos spaudos leidėjo Martyno Jankaus (1854-1946) muziejuje. Susipažinome su to meto šviesuoliams, knygnešiams skirta ekspozicija, pamatėme dar prieš 100 metų lotyniškais rašmenimis spausdinusią mašiną. Prieš šimtmetį čia buvo išleista pirmoji Vydūno knyga „Senutė“. Prisimenant šią sukaktį, muziejaus sodelyje draugijos pirmininkas V.Bagdonavičius papasakojo apie šios knygos pasirodymo aplinkybes bei Vydūno kūrybos kelio pradžią. Šios nedidelės knygelės tikslią kopiją jis padovanojo pirmajai muziejaus vedėjai Birutei Žemgulienei. Tokios kopijos rugpjūčio 7 d., vykusioje M.Jankaus gimtadieniui skirtoje sueigoje, buvo padovanotos M.Jankaus muziejui, Šilutės viešajai T.Bajoraičio bibliotekai bei Pagėgių viešajai bibliotekai. Apžiūrėjome muziejaus teritorijoje prieš metus, po atviru dangumi įrengtą „Paveikslų sodą“.eirimas_2004 Tos dienos kultūrinę programą baigėme susirinkę ant kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus šio garsaus krašto gamtovaizdis. Eirimo Veličkos atliekamos giesmės ir kanklyčių muzika jaudinančiai smelkėsi į mus vydūniška dvasia.

Turiningai išnaudojome dar vieną popietę. Stingstant įcementuotiems rekonstruojamų kapinaičių tvoros stulpeliams, nuvykome į Šilutę. Paminėti kraštietį Vydūną miesto centriniame knygyne susirinko mokytojai, Zudermano klubo nariai, miesto šviesuomenė. Čia buvo pristatyti nauji leidiniai: „Vydūno „Pasikalbėjimai apie sveikatą“, kuriuos parengė Rima Palijanskaitė, „Sugrįžti prie Vydūno“ ir „Vydūno etika“ – autoriniai Vacio Bagdonavičiaus leidiniai, bei „Sielų pažinimas“ – knyga, kurią išleido Stasys Dragūnas iš Šiaulių.

Už šį gražų renginį, šiltą priėmimą esame dėkingi Šilutės m. knygyno darbuotojoms, o už galimybę patogiai nuvažiuoti – M. Jankaus muziejaus vadovei Giedrei Skipitienei.

prie_kapo2004_2Paskutinį vakarą, drauge su šeimininkais Birute ir Kazimieru, visi stovyklautojai užsuko dar kartą nusilenkti Vydūnui. „Spindulys esmi begalinės šviesos…“, skelbia užrašas ant vydūniečių anksčiau pastatytų gražių vartų. Skambant kanklėms, giedojome Vydūno giesmę – 1988 m. ji tapo Vydūno draugijos himnu. Padėjome ant kapo Birutės darželyje nuskintų didžiagalvių baltų ramunių puokštę, praėjome pro šviežiais dažais kvepiančią kapinaičių tvorą. Onutė, kuri visą savaitę lepino mus vegetariškais kulinariniais stebuklais, įvertino mūsų triūsą.

Rambyn2004_2

Prietemoje nuo Rambyno kalno žavėjomės subtiliu Nemuno slėnio grožiu. Tolumoje, kitapus upės, sumirgėjo Tilžės žiburiai. Dainuodami ramias lietuvių liaudies dainas, atsisveikinome su Vydūno pamėgtu Rambynu iki kitos vasaros.

Kitą rytą, po pusryčių, susidėjome daiktus, sugiedojome himną ir nuleidome stovyklos vėliavą. Birutė su Kazimieru apdovanojo mus stiklainiukais šviežio medaus, kaimynė Zita – pačios išaustomis juostelėmis su įrašu „Rambynas“.

Gandriukai nedrąsiai pakilo pirmajam savarankiškam skrydžiui tarsi atsisveikindami: „ Iki pasimatymo kitąmet!“

Jūratė Mikalajūnienė

Donelaičio žemė. 2004. Nr. 10–11. P. 5

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *