1988 metais, kai Sąjūdis pažadino iš pasyvios rezistencijos miego, Lietuvos kultūros fondas, vadovaujamas prof. Č. Kudabos, paskatino kurtis kultūrines draugijas. Tada Kaune, kaip ir Vilniuje, pradėjo darbą Vydūno draugija.
Kauno skyriaus Vydūno draugijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1988 m. rugsėjo 20d. Menininkų namuose. Nuo pat Vydūno draugijos įsikūrimo pradžios Kauno vydūniečių veikla rėmėsi visuomenės švietimo, sąmoningumo ir dorovės principų, paremtų Vydūno idėjomis, skleidimu.
Švietėjiška Vydūno draugijos veikla Kaune buvo vykdoma daugiau kaip dešimtmetį neturint jokių specialiai tam skirtų lėšų. Tai pavyko įgyvendinti Vydūno draugijos Kauno skyriaus pirmininkės dr. Donatos Stukaitės išmintingo vadovavimo dėka, jos gebėjimo bendrauti ir uždegti žmones nesavanaudiškam, altruistiškam bendradarbiavimui. Veiklos pradžioje vydūniečius priglaudė Kauno Menininkų namai, vėliau, organizuojant renginius visuomenei, geranorišką paramą suteikė Katalikų jaunimo centras, o dar vėliau – Maironio namai, Lietuvių literatūros muziejus ir svetingoji jo direktorė A.Ruseckaitė. „Kauno diena“ nemokamai spausdindavo skelbimus apie renginius Kauno visuomenei. Būtina pabrėžti, jog nei vienas į vydūniečių renginius kviestas lektorius neatsisakė atvykti ir nepaprašė honoraro.
Savo veiklos pradžioje draugijos nariai pirmiausiai patys studijavo ir analizavo Vydūno veikalus, reguliariai susitikinėdavo pasidalinti mintimis apie žmogaus dvasinio tobulėjimo bei ugdymo problemas, kartu pabūti bei padainuoti senųjų lietuvių liaudies dainų.
Kauno vydūniečių renginiai, skirti plačiajai visuomenei, vykdavo vieną kartą per mėnesį. Taigi per daugiau kaip dešimtmetį jų būta ne taip ir mažai. Vydūno 125 metinių proga 1993m. buvo organizuotas veteranų, pažinojusių Vydūną, susitikimas su Lietuvos Vydūno draugijos pirmininku Vaciu Bagdonavičium.
Taip pat organizuota visa eilė visuomenės dvasią skaidrinančių susitikimų su menininkais, kultūros veikėjais, dvasininkais, mokslininkais, mokytojais. Kiekvienais metais buvo skiriamas renginys Rerichų šeimos atminimui. Taip pat tradiciniais buvo Vėlinių paminėjimui skirti susitikimai su A. Žarskumi. Šių susitikimų metu svarstyta daug temų: „Negęstanti Vėlinių šviesa“, „Ne mirsime, bet pasikeisime“, „Anapus mirties“, „Pamąstymai apie tris pomirtines būsenas pagal Svedenborgo mistinę patirtį“ ir kt. Ne kartą Kauno vydūniečių susitikimuose su visuomene dalyvavo kompozitorius G.Kuprevičius, alpinistas V.Vitkauskas, kunigas R.Mikutavičius bei daugelis kitų turtingą dvasinę patirtį turinčių asmenybių.
Kauno vydūniečių renginiai taip pat buvo skiriami žymiesiems Lietuvių kultūros ir meno veikėjų gimimo sukaktims paminėti, primenant visuomenei šių asmenybių pasiaukojantį tarnavimą Lietuvai, gėrio bei dvasingumo skleidimą savo gyvenimu. Tai susitikimai, skatinę dar kartą sugrįžti ir iš naujo atrasti J.Basanavičių, Šatrijos Raganą, V.Krėvę, Vaižgantą, S.Čiurlionienę, V.Mačernį J.Urbšį ir kt.
Vydūno draugijos nariai dalyvavo ir tebedalyvauja kitų kultūtinių organizacijų ar ugdymo institucijų organizuojamuose renginiuose, skirtuose Vydūno paminėjimui bei Vydūno idėjų skleidimui. Vienas ryškiausių susitikimų su ugdymo institucijos bendruomene – Kauno Vydūno vidurinėje mokykloje. Čia Vydūno gimtadienio proga mokykloje duris atvėrė Vydūno atminimui skirtas muziejus.
D. Stukaitė, T.Stanikas, J.Šidiškis, A.Cimbolaitė yra pateikę ne vieną publikaciją periodikoj e apie Vydūno gyvenimą bei jo skleistas idėjas.
Kauno vydūniečiai taip pat aktyviai dalyvauja ir ruošia pranešimus Klaipėdos universiteto sveikatos fakulteto organizuojamose konferencijose „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“.
Alina Didžiokienė
Draugijos Kauno skyriaus pirmininkė