Vydūno draugija

Posted on by rima

Vacys Bagdonavičius

    

     Vydūno draugija – visuomeninė kultūros organizacija. Įkurta 1988 XI 5 Vilniuje. Veikia LR ir užsienyje. Vienija besidominčius  Vydūno kūryba ir norinčius prisidėti prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo, idėjų įgyvendinimo.


     Draugija buria dvasinio tautos atgimimo entuziastus ir vydūniškos gyvensenos propaguotojus, organizuoja renginius, stovyklas, telkia visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, restauravimo ir priežiūros darbams, turi leidybos teisę, organizuoja leidybinį darbą, palaiko ryšius su užsienio vydūnistikos centrais ir asmenimis. Aukščiausias valdymo organas – suvažiavimas (vyksta kas 3 metai). Tarp suvažiavimų draugijai vadovauja taryba, susidedanti iš pirmininko, 2 pavaduotojų, narių ir revizijas komisijos. Ūkines ir finansines operacijas vykdo valdyba. Veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės skyriai. Kiekvienas iš jų turi savo veiklos barus. Šilutės skyrius tvarko ir įamžina Vydūno gimtinę ir kt. su juo susijusias vietas, Klaipėdos – ieško Vydūno kultūrinės veiklos M.Lietuvoje pėdsakų, Kauno – puoselėja vydūnišką dvasią visuomenės  gyvenime, Šiaulių – vydūniškus sveikos gyvensenos principus, Panevėžio – ugdo visuomenės filosofinę kultūrą, Vilniaus – rūpinasi leidyba ir Vydūno palikimo skleidimu. Draugijos nariai skaito kursus apie Vydūną universitetuose, lankosi mokyklose, skaito paskaitas visuomenei, dalyvauja pilietinėse kitų visuomeninių organizacijų rengiamose akcijose. Steigimo iniciatoriai: filos. Vaclovas Bagdonavičius, knygotyrininkas Domas Kaunas, poetai Marytė Kontrimaitė ir Virgilijus Gasiliūnas, muziejininkas Dionizas Varkalis, mok. Saulius Sodonis, kraštotyrininkas Kazys Budginas.

    

     Svarbiausieji Vydūno draugijos darbai: Vydūno palaikų perlaidojimas (1991), Bitėnų kapinaičių globa (draugija pastatė kapinaičių vartus, aptvėrė nauja medine tvora), Vydūno 125-ųjų metų jubiliejaus renginiai (1993; konferencija, parodos), surengtos mokslinės konferencijos Vydūnas ir šiuolaikinė filosofija, R.Štaineris ir Vydūnas (Šilutė, 1992), Vydūno edukologinis palikimas (Vilnius, 1993), Mes laisvi, jeib ką reikštume (Vilnius, 2003). Kartu su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu nuo 2000 rengia kasmetines mokslines-praktines konferencijas Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu. Kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis 1999–2009 surengė 16 etikos forumų. Detmolde įrengta Vydūnui skirta ekspozicija (1992), Kintuose atidarytas memorialinis Vydūno muziejus (1994), tarptautinis Vydūnui skirtų ekslibrisų konkursas (1993), draugijos iniciatyva sukurtas dok. filmas Tamsoje būti šviesa (1993, rež. Zacharijus Putilovas). 1996 garbės narė Hamburgo muzikos akademijos prof. kompozitorė Raminta Lampsatytė surengė jaunųjų kompozitorių Tylos konkursą, skirtą Vydūnui. Draugijos rūpesčiu išleista: Vydūno filosofijos raštų 4 t., kn. Sveikata, jaunumas grožė. Gimdymo slėpiniai, draminių pasakų vaikams rink. Sigutė, eseistikos rinkiniai Pasikalbėjimai apie sveikatą (2004), Žvilgis į gyvenimo gelmes (2 d. 2006–08), Kaip tapti saulėtu žmogumi (2009), rinktinė rusų k., moksl. straipsnių rink. Vydūnas lietuvių kultūroje (1994), istoriosofinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių (2001).


Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 4, Vilnius, 2009, p.728 – 729.

 

Žymos: , .