Bitėnuose pabaigtuvių vainikas

Panevezio_veliava_2

Stovyklos atidarymo metu buvo iškeltos dvi vėliavos: viena pačios Vydūno draugijos, kita – Panevėžio Vydūno klubo. Pastaroji – visai nauja. Čia ji buvo „pakrikštyta“ ir stiebu pakilo pirmą kartą. Organizatoriams dėl didelio stovyklautojų antplūdžio buvo ne tik džiaugsmo, bet ir nenumatytų rūpesčių: reikėjo žiūrėti, kad pakankamai drausmingai elgtųsi mokyklinis jaunimėlis, kad nenuklystų, kur nereikia, kad neimtų laisvai šeimininkauti sodybos sode ir gėlynuose, o Onutės Šeštokienės vadovaujamai virėjų komandai reikėjo sugalvoti, kaip tiekai žmonių pagaminti vegetarišką valgį, kai turimais puodais iki šiolei buvo maitinama daugiausia 20 burnų, kaip visiems susėsti prie bendro stalo. Nebuvo šį kartą Eirimo Veličkos, kuris savo kankliavimu ir vydūniška dainele „Pabusk, pabusk, miegot jau gana“ žadindavo ilgiau pamiegoti linkusius stovyklautojus, o lietuviškai ir latviškai skambančiu posmu „Apjuosk, apjuosk, laumuže, aukso juosta mažą kambarėlį, kas nevalgęs lai pavalgo, kas negėręs – atsigers“ kviesdavo prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. Trūko tų posmų, trūko šiek tiek ir darnos – ne visi vienu metu pradėdavo valgį, ne kartu ir užbaigdavo, o ir šurmuliuojant aptarti visus prasidėsiančios ar užsibaigusios dienos reikalus ne taip paprasta būdavo.kalam_tvora

Tačiau darna buvo ten, kur virė darbas – kur vydūniečiai stengėsi užbaigti aštuonerius metus trukusią Bitėnų kapinių tvoros rekonstrukciją. O stengtis reikėjo išsijuosus, nes darbų baras buvo išties nemažas: turėjo būti užtvertas daugiau kaip 200 m. ilgio tvoros šonas. Anksčiau tokio pat ilgio tvoros daliai prireikė dviejų stovyklų. Dabar labai pravertė ankstesnių metų patirtis, atsiradę įgūdžiai, o ir pasiruošta buvo kruopščiai – atsivežti visi reikalingi įrankiai (darbus keleriopai spartino svarbiausias įrankis – elektros srovės generatorius), supirktos reikalingos detalės, iš anksto pasiskirstyta darbais. Darbas buvo atliktas patiems dirbantiesiems netikėtinai greitai – per nepilnas tris dienas. Tiesa, ne visai viską pasisiekė baigti – tvorai skirta mediena buvo šviežia, neišdžiūvusi, todėl nebuvo galima jos dažyti – tas naujai aptvertasis šonas liko šviesus, o nupirkti dažai iki kitų metų saugiai padėti Kazimiero Žemgulio sandėlyje.

akmuo_prie_krikstokeliam_akmeniBet buvo atliktas dar vienas labai svarbus nenumatytas darbas. Nelabai kaip beatrodė po perlaidojimo 1991 m. spalį prie Vydūno kapo pastatytas laikinas medinis krikštas. Atėjo pats laikas vietoj jo pastatyti kartu su Vydūno palaikais iš Detmoldo (Vokietija) atsivežtą antkapinį akmenį, kuris buvo saugomas Šilutės muziejuje. O saugoti jį reikėjo, nes ilgapirščiams „metalistams“ buvo parūpusios žalvarį imituojančios raidės jame. Pritariant Pagėgių merui bei Šilutės muziejaus vadovybei, talkinant verslininkui Remigijui Kelneriui, akmuo buvo atvežtas ir vydūniečių pastatytas prie kapo. Vydūnietė dailininkė Vitalija Miškinienė gražiai patvarkė patį kapą. Taip vydūniečiai užbaigė svarbų 1998 m. vasarą pradėtą Bitėnų kapinių tvarkymo etapą.

prie_akmens

Rugpjūčio 5 d. vykusiose Martyno Jankaus gimimo dienos iškilmėse vydūniečiai pristatė savo darbą šventės dalyviams. Jie pasidžiaugė, kad šis kolektyvinis visos draugijos kūrinys yra vainikas, apjuosiantis Vydūno, M.Jankaus, Valterio Banaičio, Grigolaičių, Kondratavičių, paprastų Bitėnų apylinkių žmonių amžino poilsio vietą. Draugijos pirmininkas V.Bagdonavičius padėkojo jos nariams, kurie ne po vieną vasaros savaitę triūsė šį vainiką pindami: Stasiui Dragūnui, Nidai Eidukaitytei, Vytautui Gurevičiui, Danutei Jazgevičiūtei, Algimantui Jucevičiui, Marijonai Aldonai Jundienei, Zeniui Jurgelevičiui, Lindai Lemchenai, Marijai Liugienei, Jūratei Mikalajūnienei, Laurynui Mikalajūnui, Vitalijai Miškinienei, Romualdui Miškiniui, Danguolei Oželytei, Rimai Palijanskaitei, Linui Plankiui, Algirdui Sagatui, Dianai, Antanui ir Gintautui Stunguriams, Onai Šeštokienei, Apolinarui Tušui, Stasiui Urbonui, Daliai Vilūnienei, Rūtai Vilūnaitei, Eirimui Veličkai, Živilei Žekienei ir kitiems, kurių tuokart neprisiminė.

Draugijos pirmininkas taip pat dėkojo šio projekto rėmėjams: Pagėgių savivaldybei, Lumpėnų seniūnijai, Rambyno regioninio parko direkcijai, Teofilio Dargelio, „Lumpėnų Rambyno“, „Germetos“ įmonėms, Šilutės miškų urėdijai, Mažosios Lietuvos fondui (Kanada), Mažosios Lietuvos lietuvių draugijai (JAV), Remigijui Kelneriui, Algirdui Vaclovui Mišeikiui, Birutei ir Kazimierui Žemguliams, Giedrei ir Eugenijui Skipičiams, a.a. Jonui Gudavičiui, kapinaičių vartų ir tvoros projekto autoriams Marijai ir Martynui Purvinams, vartus nukaldinusiam Edmundui Liudavičiui.

Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis, įteikdamas Draugijai Padėkos raštą, pažymėjo, kad ji įnešė didelį indėlį į regiono kultūrinio paveldo tvarkymą.

„Vorutos“ laikraščio vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius perdavė Draugijai Ievos Jankutės padėką.

Kukli užbaigtuvių šventė buvo vainikuota vydūniečių Rimos Palijanskaitės, Sigutės Augutienės, Laimos Augutytės, Vitos Glinskytės ir Neringos Pocienės atlikta programėle, kurioje skambėjo Vydūno giesmės ir dainos, buvo perskaitytas Vydūno laiškas Martynui Jankui, tekstai iš Vydūno leidinių bei tekstai apie jį.

Šios užbaigtuvės sudarė svarbų M.Jankaus gimimo dienos iškilmių fragmentą. Šventės metu prie M.Jankaus muziejaus beaugančiame Mažosios Lietuvos Paveikslų sode buvo pristatyti šios vasaros plenero metu sukurti naujausi dailininkų darbai, o baigėsi šventė ant Rambyno Klaipėdos muzikinio teatro parengtu įspūdingu koncertu „Nuo Baroko iki Roko“.

Grįžtant prie vydūniečių stovyklos, pasakytina, kad ji nebuvo vien prakaitą sunkiančio darbo stovykla. Kaip ir visada, taip ir tą savaitę, vydūniečiai ne tik dirbo, bet ir gražiai bendravo, vakarais užsikūrę Rambyno aukurą ar laužą pačioje stovykloje, dainavo, iki išnaktų diskutavo, apmąstė vydūniškąją išmintį, jos sąsajas su šiandiena.

lauretai-2006Ypatinga buvo rugpjūčio 4 d. popietė, kurios metu stovykloje buvo įteiktos Ievos Jankutės funduotos Martyno Jankaus premijos už nuopelnus įamžinant šio iškilaus Mažosios Lietuvos veikėjo atminimą bei puoselėjant lietuvininkų krašto kultūrinį paveldą. Draugijos pirmininkas V.Bagdonavičius buvo išrinktas šios premijos teikimo komisijos pirmininku, nariais – Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė bei Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius. Pirmaisiais, šiemetiniais, premijos laureatais tapo Birutė Žemgulienė, Martynas ir Marija Purvinai (beje, jie visi yra Vydūno draugijos Garbės nariai) bei Giedrė ir Eugenijus Skipičiai. Vydūniečiai laureatus pagerbė apvainikuodami juos ąžuolo lapų vainikais bei įteikdami draugijos nario ženklelius. Tokiu vainiku buvo vainikuota premijos steigėja Ieva Jankutė bei sodybos, kurioje vyksta Vydūno stovykla, šeimininkas Kazimieras Žemgulys. Laureatus sveikino Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys prof.habil.dr. Antanas Tyla, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Pagėgių savivaldybės 2005 m. premijos laureatė Dana Janutienė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Kaltenis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Pagerbimo iškilmes vainikavo „Verdainės“ folklorinio ansamblio (vadovė Regina Jokubaitytė) koncertas, kuriame skambėjo Mažosios Lietuvos dainos.

Po premijų įteikimo ir koncerto buvo pristatyta „Vorutos“ žurnalistės Danos Zacharevičienės ir žurnalisto Eugenijaus Skipičio fotografijų paroda „Šalia Martyno Jankaus ir Vydūno“.

Pranas Gervenis

Donelaičio žemė. 2006. Nr. 8-9. P. 3–4

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *