Vertimai:
Iš J. V. Gėtės
FAUSTO TROŠKIMAS
Širdis, nebgeisdama daug sužinoti,
Nūnai visiems skausmams tur atsiverti,
O kas žmonijai visai dovanota,
Norėčiau viduje širdim sugerti,
Dvasia gelmes ir aukštybes pasiekti,
Smagumą ir kančias jos įsitiekti,
Lig jos esmės su savąja didėti,
Ir pagaliau kaip ji pats subyrėti.
Getė, Faustas (I dalis, 3 reg.) Skaityti toliau →
R.Tagorė
PRAKILNIOSOS GIESMĖS
Gitanjali
Tu, mano gyvybės gyvybe!
Visumet pasistengsiu
savo kūną švariu laikyti.
Žinau, jog sąnariuos mano
gyvas yra tavo kvapas.
Visumet pasistengsiu
neteisybę nuo manymo šalint.
Žinau, jog teisybė, tai tu,
kurs vienas tik dvasioje mano
uždega išminties šviesą.
Visumet pasistengsiu
blogumus iš širdies išvaryti
ir žydrą laikyt savo meilę.
Žinau, jog tu turi sostą
Mano širdies šventykloj.
Visuomet pasistengsiu
savo darbu apreikšti tave.
Žinau, jog tavo galybė
duod man veikimui jėgų.
ù ù ù
Esmi čia, tau giesmėms
giedoti. Tavo name
kertelėje mano vieta.
Tavo pasaulyje neturiu
aš jokio darbelio. Ir gyvybę
nevertą išliet tegaliu gaidomis.
Kad prieis tyliosios tavo tarnybos
valanda tamsioj naktovidžio
šventykloj, liepki man, viešpati,
ateit pas tave ir giedoti. Skaityti toliau →