FAUSTO TROŠKIMAS

Širdis, nebgeisdama daug sužinoti,

Nūnai visiems skausmams tur atsiverti,

O kas žmonijai visai dovanota,

Norėčiau viduje širdim sugerti,

Dvasia gelmes ir aukštybes pasiekti,

Smagumą ir kančias jos įsitiekti,

Lig jos esmės su savąja didėti,

Ir pagaliau kaip ji pats subyrėti.

Getė, Faustas (I dalis, 3 reg.) Skaityti toliau →

PRAKILNIOSOS GIESMĖS

Gitanjali

Tu, mano gyvybės gyvybe!

Visumet pasistengsiu

savo kūną švariu laikyti.

Žinau, jog sąnariuos mano

gyvas yra tavo kvapas.

Visumet pasistengsiu

neteisybę nuo manymo šalint.

Žinau, jog teisybė, tai tu,

kurs vienas tik dvasioje mano

uždega išminties šviesą.

Visumet pasistengsiu

blogumus iš širdies išvaryti

ir žydrą laikyt savo meilę.

Žinau, jog tu turi sostą

Mano širdies šventykloj.

Visuomet pasistengsiu

savo darbu apreikšti tave.

Žinau, jog tavo galybė

duod man veikimui jėgų.

ù ù ù

Esmi čia, tau giesmėms

giedoti. Tavo name

kertelėje mano vieta.

Tavo pasaulyje neturiu

aš jokio darbelio. Ir gyvybę

nevertą išliet tegaliu gaidomis.

Kad prieis tyliosios tavo tarnybos

valanda tamsioj naktovidžio

šventykloj, liepki man, viešpati,

ateit pas tave ir giedoti. Skaityti toliau →