VYDŪNO asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmonišką visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakan-kamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.

Vincas Mykolaitis-Putinas

 

[…] VYDŪNAS daugiau nukreipia žvilgsnį vidun, prašo nurimti mūsų dvasią, įsiklausyti į vidinį žmogaus balsą, eiti ten, kur veda ne protas, ne aistros, bet širdis – toji maža liepsnelė, tartum žvakutė uždegta prie amžinai žėruojančio didžiojo slėpinio ugnies ir trokštanti per amžius jon sugrįžti.

Rimvydas Šilbajoris

 

Tačiau tik su savo tauta sutapęs, jos moraliniame brendime dalyvaująs individas gali būti ir visos žmonijos žmoniškėjimo dalis. Vydūnas švietė asmeniniu pavyzdžiu ir paliko mums „sau žmogaus“, sąmoningos individualybės, sąvoką.

Vytautas Kavolis

 

VYDŪNAS yra minties ir kūrybos atsiskyrėlis, nors beveik visą gyvenimą nuolat dirbo visuomeninį ir draugijinį darbą. Tik tas atsiskyrimas nėra bėgimas nuo minios, bet pasikėlimas virš jos ir kvietimas į tas aukštumas prikopti visiems, kurie sau ir tautai trokšta šviesos ir žinojimo.

Antanas Vaičiulaitis

 

VYDŪNO filosofija yra be galo kilni, žmonijos meile, taika ir lietuvišku ramumu kvėpuojanti, ir ji tikrai yra lietuvių dvasios iždavinys.

Julijonas Lindė-Dobilas

 

VYDŪNAS kūrė darnią svarbiausių būties vertybių sistemą, su dideliu įkvėpimu ją poetizavo, ieškojo emocionalių formų šiam minties veiksmui išreikšti.

Jonas Lankutis

 

VYDŪNO mintis skriejo aukštai ir buvo labai šviesi. Ji matė žmoniją ir matė tautas. Ir matė vieną tautą, kuri buvo Vydūno tauta ir kuri buvo jo rūpestis. Jo gyvenimo rūpestis buvo, kad tauta būtų kilni ir dorovinga.

Vytautas Landsbergis

 

XX amžius yra lemiamas amžius visai Lietuvai. Per jį sprendėsi – užsimerks dangus virš jos visiems laikams, ar dar ne. neužsimerkė. Tai ir dėl to, kad visą tą laiką mus lydėjo Vydūnas – ir okupacijoj, ir po jos, iki įsikūnijimo mūsų dienų kristalu – laisve mums garantavusiais Antakalnio kapinėse gulinčiais beginkliais tankų sumaigytais kūnais.

Romualdas Ozolas

 

Šių eilučių autorius įsitikinęs, kad lig šiol niekas taip giliamintiškai neišanalizavo vokiškumo esmės įvairiais laikotarpiais, niekas nedavė tokios aiškios baltų tautų, ypač prūsų ir lietuvių, charakteristikos, kaip tai sugebėjo padaryti šviesi Vydūno asmenybė vokiškai parašytame veikale „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“.

Viktoras Falkenkahnas

 

Mums šiandien verta ir prisiminti, ir dar geriau suvokti, jog didis Mažosios Lietuvos sūnus buvo ir vėl perėjo kaip didis visos Lietuvos mokytojas. Geriausia pamoka būtų jo gyvenimas ir darbai; jie rodyte rodė, kad meilė ir santaika yra galų gale stipresnės už neapykantą ir prievartą.

 

Vydūno dvasia, ne visuomet atpažinta ir jo vardu pavadinta, jau buvo grįžusi Lietuvon, kai nušvietė mūsų laikų atgimimą ir atgaunamą „sau žmonių“ nepriklausomybę.

 

Taikos ir santarvės tikslas telydi mūsų darbus kaip Vydūno dvasia, kurią atpažįstame ir dar geriau norime pažinti, nes joje – Lietuvos būdas ir gražus žmoniškas turinys.

 

Vytautas Landsbergis