Iš draugijos gyvenimo:

Ar taps kada nors „Villa Sonne“ muziejumi

 

Jeigu religijos, švietimo ir kultūros srityse Karaliaučiaus krašto lietuviai šį bei tą vis dėlto yra gavę, tai lietuviškosios kultūros paminklų reikalai per šešerius metus nepagerėjo. Nors pastangų dėta nemažai. Sudarytoje 1991 m. Lietuvos ir Rusijos valstybių kultūrinio bendradarbiavimo sutartyje yra net specialus protokolas dėl Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto bendradarbiavimo. Daug kartų tartasi tarpvalstybiniu lygiu, atskirai tarp Lietuvos valdžios ir Rusijos valdžios įgaliojimus gavusios Karaliaučiaus krašto administracijos. Tačiau visi tie pasitarimai, sutartys dar nepadėjo įamžinti nei M.Mažvydo, J.Bretkūno, L.Rėzos, Vydūno, nei daugelio kitų iškilių Mažosios Lietuvos žmonių atminimo, nepadėjo sustabdyti dar išlikusių bažnyčių, kitokių paminklų griuvimo. Lietuviškojo ir prūsiškojo paveldo šiame krašte labai nenorima nei prisiminti, nei globoti. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Tiems, kurie atras šį laišką

Laiškas, įdėtas į Bitėnų kapinių vartų pamatus 1998

 

Rašome mes, Vydūno draugijos nariai, 130-siais Vydūno gimimo metais, t.y. 1998 m. liepos 31 d., susirinkę į Bitėnus ne tik pabūti kartu ir širdingai pabendrauti, bet ir statyti šių vartų, už kurių ilsisi Didžios Sielos jau prieš 45 metus paliktas Vydūno kūnas.

 

Pati toji siela nušviečia mūsų kelius ir darbus kaip spindulys iš begalinės šviesos, į kurią mes visi veržiamės, į kurią turime sugrįžti švarūs ir taurūs. Tad ir statomi vartai mums yra kaip anga, pro kurią ateina toji begalinė šviesa ir gaivina kartas nuo karto priblėstančius mūsų sielų žiburėlius, mūsų žmoniškumo branduoliukus, kurie irgi mums yra įkritę kaip tos pačios begalinės šviesos kibirkštėlės. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Penktasis draugijos suvažiavimas

Liepos 22–28 dienomis jaukioje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje Bitėnuose dešimtąjį kartą buvo įsikūrusi Vydūno draugijos stovykla. Kaip ir ankstesnėmis vasaromis, vydūniečiai tęsė Bitėnų kapinaičių rekonstrukciją – šį kartą pastatė šiaurinę tvoros dalį, prie kurios yra Vydūno kapas. Laisvomis nuo darbo valandomis vyko pašnekesiai apie Vydūno išminties gelmes, prie Rambyno aukuro ugnies skambėjo Vydūno dainos.Nuvykę Šilutėn, F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vydūniečiai susitiko su paminklo Vydūnui statyti iniciatoriais, diskutavo dėl pateiktų paminklo projektų.

 

Vieną dieną vydūniečiai buvo nukeliavę į Žemaitiją – į garsiąją akmenorių Orvidų sodybą Gargždelės kaime prie Salantų (Kretingos raj.). Tai buvo tarsi žvalgytuvės prieš rugpjūčio 11 d. vykusias Viliaus Orvido (1952 08 16 – 1992 08 05) pagerbimo iškilmes, kurias vydūniečiai taip pat padėjo surengti (draugijos narė Nijolė Stunskaitė buvo pagrindinė organizatorė, per draugijos sąskaitą šventė buvo finansuojama) ir kuriose buvo skaitytas draugijos pirmininko V.Bagdonavičiaus pranešimas „Vydūnas išėjo, Orvidas atėjo“. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno draugijos vasara: žiedai ir spygliai

Tačiau, matyt, taip lemta, kad po bitėniškių vasarų vydūniečiai išsivežtų ir tai, kas įstabesnio būna tą vasarą.

 

Užpernai įsijungta į šventą bitėniškių kovą dėl gandrų kolonijos išsaugojimo, pernai po atviru Bitėnų dangumi „atprovytas“ penktasis draugijos suvažiavimas, nukeliauta Žemaitijon ir „atrasta“ įstabioji Ordivų sodyba. O šiemet dar teko patirti tikro skausmo, išgyventi sukrėtimą, nuryti kartėlio ašakų. Skausmas: liepos 25-ją Anapilin išėjo vydūniečiams labai brangus bitėniškis – draugijos garbės narys, ilgametis kapinių sargas Jonas Gudavičius. Vydūniečių išvažiavimo dieną – liepos 27-ją – jis atgulė tose pačiose kapinėse, kurias taip nuoširdžiai globojo ir dėl kurių vartų rakto atidavimo kitam didžiai sieljosi. Bet ir to rakto nebeturėdamas, o ir be sveikatos jau būdamas, triūsdavo kartu su atvažiavusiais vydūniečiais, savo arkleliu tai akmenų, tai žvyro atveždamas ir darbuose patardamas. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Konferencija „Mes laisvi, jei ką reikštume“

Konferencija įvyks 2003 m. gruodžio 20 d. (šeštadienį)
Vilniaus Mokytojų namuose (Vilnius, Vilniaus g. 39).

Pradžia 14 val.

 

O kaip, man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui. Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi. Mūsų viltis tad kas dieną daugiau įvyks. Ir kas dieną galėsime žvelgti į ateitį didesniu pasitikėjimu, dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai.

 

 

Iš Vydūno 1918 04 10 laiško
Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai

 

 

PROGRAMA

 

13.00 Konferencijos atidarymas

Lietuvos nepriklausomybės atstatymo signataro Romualdo Ozolo įžangos žodis

 

Pranešimai

 

13.20 Vacys Bagdonavičius

Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje

 

13.40 Lilijana Astra

Vertybių slinktis europinėje Lietuvoje

 

14.00 Tomas Stanikas

Instinktų ir silpnybių laisvės kaina

 

Pertrauka

 

14.40 Aušra Martišiūtė

Ar aušta Vydūno rytas Lietuvos teatre? Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Į Bitėnus – nusilenkti Vydūnui

2004 m. liepos 18 d., sekmadienį, svetingoje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje, kurią puošė didžiulis gandralizdis, dvylika vydūniečių įkūrė palapinių stovyklavietę.bendra_2004 Dešimtąjį kartą suplazdėjo stovyklos vėliava. Pirmą kartą ji suplazdėjo 1992 m. vasarą. Per tuos 12 metų ji nepakilo tik du kartus. Porą palapinių skyrėme maisto ruošimui, po dideliu tentu įkūrėme valgyklą-klubą. Ten kiekvieną vakarą klausydavomės pasakojimų ir diskutuodavome įvairiomis temomis. Užslinkus sutemoms, pokalbiai baigdavosi malonioje žvakių šviesoje.

Gydytoja Danguolė Oželytė įtaigiai mokė sveikos gyvensenos, etnologas Eirimas Velička prisiminė kelionės po Indiją nuotykius, meteorologė Jūratė Mikalajūnienė „nuplukdė“ į paslaptingąjį Bermudų trikampį, šiaulietis Stasys Dragūnas pristatė savo knygą „Sielų pažinimas“.

Kelias į globojamas kapinaites vingiavo pro didžiausią Lietuvos gandryną. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Brangi dovana Vydūno draugijai

Vydūniečiai su didžiausiu susidomėjimu klausėsi svečio gyvo ir vaizdingo pasakojimo, labai praturtinusio jų žinojimą apie paskutinį Vydūno gyvenimo tarpsnį, apie tuos žmones, kurie jį supo ir apie kuriuos mūsuose kuo mažiausiai kalbėta bei rašyta. Tačiau tai, ką vydūniečiai patyrė vakarui besibaigiant pranoko visus jų lūkesčius. Leonas Stepanauskas Draugijos pirmininkui įteikė didelį labai kruopščiai sutvarkytą aplanką ar visa ta medžiaga, kuria disponuota pasakojant. Žado netekę vydūniečiai vartė albumus su originaliomis Vydūno bei jo brolių, seserų, kitų artimųjų nuotraukomis, pageltusius rankraščių bei mašinraščių lapus, kurių ne vieną užbaigdavo ranka užrašyti žodžiai „Dr. Wilhelm Storost – Vydūnas„. Tarp dokumentų – vienas ypač jaudinantis 1916 02 12 rašytas laiškas: juomi kapitonas Zenker panelei Storost (Vydūno seseriai) su dideliu liūdesiu praneša apie jos (taigi, ir Vydūno) brolio Hermano žūtį nuo priešo kulkos Moorstedo vietovėje Belgijoje prie Prancūzijos sienos. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Profesoriaus Viliaus Pėteraičio laiškas

Vydūno draugijos pirmininkui

doc. dr. V. Bagdonavičiui

 

Mielas kolega,

$ 1000,- skiriu Jūsų su Vydūnu susijusiems darbams. Te Vydūno kūrybinė ugnis dega tautos gyvenime ir mūsų širdyse; teveda Vydūno asmens ir kūrybos supratimas lietuvių tautą į skaidresnę ateitį.

Prisimenu paskutinį su Vydūnu susitikimą per lietuvių rašytojų suvažiavimą. Augsburge ir mūsų su M.Nauburu ir dr. Vydūnu pasivaikščiojimą po Augsburgo – Hochfeldo parkus, kuriuose jis jautėsi galįs semtis gaivinančių jėgų kūneliui ir kūrybai.

Mano šis stebuklingas susitikimas su tautos mąstytoju, galinčiu savo švelniu balseliu pagauti išvietintųjų (dipukų) dėmesį liks įrašytas visuose mano gyvenimo atsiminimuose. Bet Vydūnas ne tik mases valdė, bet buvo ir viešpats ant savo kūnelio. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Bitėnuose pabaigtuvių vainikas

Panevezio_veliava_2

Stovyklos atidarymo metu buvo iškeltos dvi vėliavos: viena pačios Vydūno draugijos, kita – Panevėžio Vydūno klubo. Pastaroji – visai nauja. Čia ji buvo „pakrikštyta“ ir stiebu pakilo pirmą kartą. Organizatoriams dėl didelio stovyklautojų antplūdžio buvo ne tik džiaugsmo, bet ir nenumatytų rūpesčių: reikėjo žiūrėti, kad pakankamai drausmingai elgtųsi mokyklinis jaunimėlis, kad nenuklystų, kur nereikia, kad neimtų laisvai šeimininkauti sodybos sode ir gėlynuose, o Onutės Šeštokienės vadovaujamai virėjų komandai reikėjo sugalvoti, kaip tiekai žmonių pagaminti vegetarišką valgį, kai turimais puodais iki šiolei buvo maitinama daugiausia 20 burnų, kaip visiems susėsti prie bendro stalo. Nebuvo šį kartą Eirimo Veličkos, kuris savo kankliavimu ir vydūniška dainele „Pabusk, pabusk, miegot jau gana“ žadindavo ilgiau pamiegoti linkusius stovyklautojus, o lietuviškai ir latviškai skambančiu posmu „Apjuosk, apjuosk, laumuže, aukso juosta mažą kambarėlį, kas nevalgęs lai pavalgo, kas negėręs – atsigers“ kviesdavo prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūnas ir muzika

Kovo 22 d. Vilniaus rotušėje, Vydūno 139-tųjų gimimo metinių proga, vyko koncertas „Vydūnas ir muzika“. Sveikinimo žodį tarė dr. Vacys Bagdonavičius. Dalyvavo dainininkės Aušra Liutkutė, Laura Stančikaitė, aktorius Leonas Ciunis, choras „Vilnius“ kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Povilas Gylys. Koncertą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Skambėjo Vydūno minys ir dainos iš jo rinkinių. Skaityti toliau →

Žymos: | Leave a comment