Iš draugijos gyvenimo:

144-asis Vydūno gimtadienis Kintuose

Kintų Vydūno kultūros centro

kultūrinės veiklos vadybininkė

Asta Neimantienė

2012 m. kovo 22 d. Kintų Vydūno kultūros centre buvo paminėtos Vydūno 144-osios gimimo metinės. Kiekvienais metais įvairiais renginiais siekiama visuomenei atskleisti Vydūno asmenybę, jo gyvenimą, veiklą. Šį kartą atvykę svečiai galėjo pasivaikščioti po neseniai renovuotas dviejų pastatų patalpas, kur senojoje mokykloje jau veikia Vydūno muziejus, Šilutės meno mokyklos Kintų dailės ir muzikos skyriai, buvusiame ūkiniame pastate duris naujai atveria meno ir edukacijos galerija. Čia ir buvo pradėtas renginys, skirtas Mažosios Lietuvos švietėjui, filosofui, rašytojui Vydūnui.

Pristatyta šilutiškio dailininko Aurimo Liekio tapybos darbų paroda„Pa(si)mąstymai ir pa(si)stebėjimai“. „Visi mėgstame pa(si)stebėti ir pa(si)mąstyti, bet dažnai tam neturime laiko ir noro. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl – apie Vydūną

 

Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl:

Stebiuosi, kad Vydūnas tiek pranoko savo laikmetį!

 

2011 m. lapkričio mėn.18 dienos vakarą Vydūno draugija galėtų pavadinti Lietuvos ir Vokietijos kultūrinės bendrystės švente. Jo svečiai – berlynietis žurnalistas Leonas Stepanauskas ir Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl. Čia pateikiame jo pasakojimą, kuris Vydūno draugijos narius labai pradžiugino. Bendrauti, kalbos barjerą įveikti padėjo Irena Tumavičiūtė.


Leonas Stepanauskas ir Vokietijos Ambasados sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl.
Nuotraukoje: Leonas Stepanauskas ir Vokietijos Ambasados
pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl.


Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl:

Turiu prisipažinti, kad prieš vykdamas į Lietuvą, nieko apie ją nežinojau. Komunizmas viską ištrynė, atskyrė Lietuvą nuo Vakarų. Atvykęs į šalį kaip diplomatas, visada stengiuos sužinoti, kokiomis mintimis žmonės gyvena, kokia kultūra juos supa. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Profesorė R. Lampatis: skaitau Vydūną ir apie jį pasakoju kitiems

 

Vydūno draugijos garbės narė pianistė ir muzikologė profesorė Raminta Lampatis iš Berlyno, susitikimo metu 2011 metų lapkričio dieną žavėjo vydūniška minčių gelme ir energingumu.


Čia pateikiame tik trumpą įdomaus pasakojimo atkarpėlę:

Kasdien skaitau Vydūną, stengiuos gyventi, kaip jis moko. 15 metų esu vegetarė, kiekvieną dieną medituoju, o į savo jogos pratimus visada įtraukiu ir Vydūno giesmę „Om, užtekėk mums saule išminties…“ Mano vaikai, kasdien tai girdėdami, jau juokiasi ir klausia, kas tas Om. Skaitau Vydūną, pasakoju apie jį savo studentams, savo šeimai – man tai labai svarbu.


Vydūno knygas pirkau visada, kai tik galėjau jas gauti. Buvo labai miela skaityti Vydūną, kai išėjo jo Raštų tomai, vėliau – albumas su iliustracijomis. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Dvidešimt metų, kai į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai

Vacys Bagdonavičius

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas. To žiburio apšviesti, pamatėme, kad nebėra antrankių ir grandinių, kad pasaulyje su mumis kalbasi kaip su lygiais net tie, kurie ką tik vamzdžius buvo atsukę. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

2009 m. vydūniečių stovyklos Bitėnuose akimirkos

 

Džiaugėmės vėl susitikę Bitėnuose Štai jau iškelta vydūniečių stovyklos vėliava

 

2009_B_Susitikimas2

 

 

Grožėjomės gamta, fotografavom

 

2009_B_Ragaine

 

2009_B_antKalno 2009_B_gandrai

 

2009_B_ant_kalno3 2009_B_ant_kalno1

 

2008 m. šiaulietis Stasys Dragūnas grįžes iš Bitėnų parašė dainą

Bitėnuose prie Rambyno

 

Mieli Bitėnai, jūs paslaptingi-
Lietuvių kraštas dvsia turtingas.
Tautos šviesuoliai – Jankus – Vydūnas-
Ilsisi amžiams čia prie Rambyno.

 

Mėnulis iš aukštai žiūri kaip gyvas,
Laužo liepsnelės į dangų kyla.
Kiek tobulumo sieloj prabyla
Bediskutuojant mums prie Rambyno.

 

Tegul draugystė ši plinta po šalį –
Lietuvą brangią mylim be galo.
Susitikimai širdį gaivina
Atostogaujant mums prie Rambyno.

 

Kaip miela būt kartu prie bendro stalo –
Laikytis savo mitybos meno. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno dvasios pasisemti

Vasarai įsibėgėjus, palikę didmiesčio šurmulį ir nesibaigiančius rūpesčius, grupė Vydūno draugijos narių jau 13-tą kartą įsikūrė Bitėnuose, svetingoje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje. Medumi kvepiančiose liepose dūzgė darbštuolių bičių „fabrikas“, galveles iš lizdo kaišiojo smalsūs gandrų jaunikliai, tarp ąžuolo šakų blykčiojo saulė, kuri iki tol ilgai slėpėsi lietaus debesyse.

Jau pirmąjį vakarą aplankėme Vydūno kapą ir mistiška aura apgaubtą Rambyno kalną. Jaunimas suskaičiavo, kad ramų Nemuno slėnį su dieviško kalno viršūne jungia 190 zigzaguojančių laiptelių, kurie saugo statų šlaitą nuo irsmo.

Pakėlus stovyklos vėliavą, atmintin įsirėžė Birutės žodžiai: „Laukiame jūsų kasmet, kaip laukiame sugrįžtančių gandrų“.

Bitėnų kapinaitės mums – šventa vieta. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Kas pradėta – užbaigta!

 

Nemuno žemupyje, Bitėnų gyvenvietėje, svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodybos kieme, penkioliktąjį kartą įsikūrė vydūniečių palapinių miestelis. Stovyklautojai atvyko baigti tvarkyti kapinaites.

Nuotaikos nesugadino nei šlapia žolė, nei vasariška liūtis. Tiesa, kai kurie, pabūgę šlapumos, miegmaišius nusinešė į klojimą ant šieno.

Kaip ir kasmet, iš gandralizdžio žvilgčiojo jaunikliai. Tačiau šįkart nustebino kregždutės. Jos Žemgulių virtuvėje virš durų susilipdė namelį ir ten išperėjo mažylius. Neparastai jautrūs šeimininkai gyveno neužverdami durų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, kad netrikdytų sparnuotųjų nuomininkų gyvenimo.

Dar tą patį vakarą aplankėme Vydūno amžino poilsio vietą ir ramybe alsuojantį Rambyną.

Išaušęs lietingas rytas trukdė pradėti kapinaičių tvoros dažymo darbus, tad apsilankėme garbaus Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejuje. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Pabūti drauge su Vydūnu ir Martynu Jankumi

Karščiu alsuojanti vasara jau 15-ąjį kartą savaitei subūrė Vydūno draugijos narius padirbėti nesenstančio Rambyno kalno papėdėje, pasibūti ir pabendrauti svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje Bitėnuose. Nuo kaitrios vidurvasario saulės, spalvingos palapinės slėpėsi liepų ir galingo ąžuolo paunksnėje.

Šiais metais sodybos gandralizdyje sparnus miklino net 4 jaunikliai, bičių aviliai apsunko nuo liepų medaus.

Šįkart liūdnokai atrodė nurudavusios pušys – baltųjų gandrų kolonijos daugializdis. 2007 metų lapkričio mėnesį siautusi gamtos stichija – šlapio sniego apdraba ir vėjas – guldė medžius, laužė pušų kamienus, šakas. Dvi lūžusios aukštos pušys apgadino ir Bitėnų kapinaičių tvorą.

Liepos 29 dieną, stovyklos atidarymo iškilmėse dalyvavo Bitėnų seniūnė Danguolė Mikelienė. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Surasta Vydūno arfa

Vydunas prie arfosMinint Vydūno 120 gimimo metines, pasirodė nemaža straipsnių apie jį. Vienas iš tokių buvo K.Budgino straipsnis „Ką slepia Klauzijaus gatvė“ („Tarybinė Klaipėda“, 1988.03.05). Kad jo pagalba bus padaryta koks nors atradimas, niekas negalvojo ir nesitikėjo. O šis rašinys atvedė mus prie Vydūno ARFOS.

 

Didelis Vydūno gerbėjas ir žinovas priekuliškis Kazys Budginas išsiaiškino, kad karo pabaigoje Vydūnas, išvarytas su kitais Tilžės gyventojais į Vakarus, tepasiėmęs tik nedidelę mantą ir kelis savo rankraščius. Vadinasi, jo butas Klauzijaus gatvėje karo pabaigoje turėjo atrodyti toks, kokį jį paliko Vydūnas – su visa biblioteka, archyvu, apyvokos daiktais. Palaipsniui K.Budginas išsiaiškino visus gyventojus, atsikėlusius į šį namą po karo. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno sugrįžimai

 

Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas. To žiburio apšviesti, pamatėme, kad nebėra antrankių ir grandinių, kad pasaulyje su mumis kalbasi kaip su lygiais net tie, kurie ką tik vamzdžius buvo atsukę. Tačiau ryškiau pamatėme ir varganą savo būtį, aiškiau pajutome esą visokeriopai nualinti, labiau suvokėme, koks nelengvas ir ilgas dar laukia kelias į tikrąją laisvės karalystę. Daugelis supratome, kad į ją ateisime tiktai patys kitokie tapę, nes ji, toji karalystė – mumyse pačiuose.

sugrizimai_09a

Tąjį supratimą lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių metų įvykis. Šį kartą – ne skausmo, o tauraus dvasinio spindesio kupinas. Spalio 17-ąją Lietuva pasitiko, o 19-ąją į minkštą Rambyno smiltį amžinam poilsiui paguldė iš tolimojo Vokietijos miesto Detmoldo sugrįžusius savo didžiadvasio – Vydūno (1868-1953) palaikus. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment