Atminimo įamžinimas:

Vydūno sugrįžimai Tilžėje


Rima Palijanskaitė

 

     2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos konsulatas Sovetske Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai proga surengė tarptautinę konferenciją ir dr.V.Bagdonavičiaus bei dr.A.Martišiūtės-Linartienės monografijos rusų kalba „Vydūnas Europos kultūros kontekste“ pristatymą. Renginio iniciatorius – Lietuvos respublikos konsulato Sovetske ministro patarėjas Bronius Makauskas.

     Renginys vyko Sovetsko Muzikos mokyklos konferencijų salėje. Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Sovetsko vicemeras I.S.Jablonskij, išreikšdamas džiaugsmą ir tikėjimą, kad konferencija ir knyga bus labai naudinga šio miesto istorijai ir kultūrai. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino LR konsulė Natalija Raškauskienė, pabrėždama, kad tai puiki proga daugiau sužinoti apie XIX a. pab. –  XX a. pr. žymų Tižėje gyvenusį ir kūrusį Lietuvos kultūros veikėją Vydūną. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

VYDŪNAS – TILTAS TARP LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KULTŪRŲ

 

Rima Palijanskaitė

 

Su brėkštančiais naujais laikais gimsta ir nauji įsitikinimai. Kai viena tauta gerbia kitą, remia jos vertybių ugdymą, jos kultūrą, tai ji paklūsta Kūrėjo valiai ir leidžiasi jos vedama. Ir nebeliks tada ko bijoti.

Vydūnas

 

Šiaurės Reino Westfalijoje, Detmolde, kasmet vykstančiose Europos dienose šiemet paminėtas Vydūnas, praleidęs šiame mieste paskutinius septynerius savo gyvenimo metus. Atidengta atminimo lenta, to paties pastato nišoje pastatyta Liongino Garlos sukurta bronzinė Vydūno skulptūra. Šiame name po karo buvo įkurta viena iš Jungtinių Tautų pagalbos ir atstatymo organizacijos (UNRRA) stovyklų, skirta pabėgėliams iš Lietuvos, perkeltiesiems asmenims, trumpai gyventi čia teko ir Vydūnui. Šio namo fasadas, labai primenantis senąjį prūsų stilių, yra ideali vieta Vydūno atminimui pagerbti. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūnas čia ir dabar

2012 m. kovo 28 d. LR Seime įvyko Kultūros dienai skirta diskusija „Kultūros prioritetas visuomenės gyvenime“, kurioje buvo perskaityti pranešimai: prof. dr. Jono Glemžos „Kultūra ir mes (praeities, dabarties ir ateities aspektai)“, doc. dr. Vacio Bagdonavičiaus „Vydūnas čia ir dabar“, Ramunės Barauskienės „Kultūra ir santaikos ženklai“, prof. habil. dr. Liberto Klimkos „Apie nacionalinės kultūros orumą“. Diskusijos dalyvius sveikino ir pasisakė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, LR Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, LR Seimo narys Julius Dautartas.

Pateikiame dr. Vacio Bagdonavičiaus pranešimą.

 

 

 

Vacys Bagdonavičius


Vokietijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui A.  Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

Vokietijoje atsiras Vydūno memorialinė lenta

 

Vokietijos ambasadoje Vilniuje įvyko Vydūno draugijos atstovų susitikimas su jos kancleriu, pirmuoju sekretoriumi Friedrichu Wilhelmu Nehlu dėl Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde. Ambasados kanclerio teigimu, šio klausimo sprendimas buvęs sklandus ir visiškai nesudėtingas. Miesto meras Rainer Heller nedvejodamas remia buvusiojo miesto piliečio (1946–1953) Dr. Vilhelmo Storostos-Vydūno pagerbimą. Memoralinę lentą nutarta atidengti ne privačiame Vydūno gyventame name Moltkės g. 36, o prie namo Viensenstrasė g. 5, kuriame 1946 metais buvo įkurdinti karo pabėgėliai iš Lietuvos (dipukai). Keletą savaičių čia gyveno ir Vydūnas. Šiame pastate įsikūręs Lipės krašto bažnyčios išlaikomas aukštosios muzikos mokyklos bendrabutis, skirtas užsienio studentams.

Nors Vydūno 60 metų mirties metinės – 1913 m. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Politikus žmoniškumo moko Vydūnas

2012 gegužės mėn. 16 d.
Deimantė ZAILSKAITĖ, “Respublikos” žurnalistė

Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją.

Ką tik buvo pristatytos perleistos filosofo ir rašytojo Vydūno knygos „Tautos gyvata“, „Laimės atošvaita“, „Vergai ir dykiai“.

Peršasi mintis, kad dviejų šimtų litų banknotą puošiantis Vydūnas (Vilhelmas Storostas) dabartyje yra truputį primirštas…

Turbūt taip atsitinka su kiekviena mūsų istorijos asmenybe, nes šiuolaikiniai žmonės didžiųjų klasikų idėjas turi prisiminti ir jas aktualizuoti, pritaikyti dabartiniams laikams. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

Dėl Vydūno atminimo įamžinimo Vokietijoje

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRUI

P. ARŪNUI  GELŪNUI

 

 

Vilnius, 2011 m. lapkričio 23 d.

 

Dėl lietuvių literatūros klasiko,  filosofo,  kultūros veikėjo VYDŪNO   atminimo įamžinimo  Vokietijoje

 

 

Iškilaus lietuvių kultūros veikėjo,  filosofo ir rašytojo, Pasaulinės rašytojų sąjungos PEN club garbės nario   Vydūno ( 1868 – 1953 ) gyvenimas ir veikla yra esmingai  susiję su Vokietija. 1896 – 1913 m. jis studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose, pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su savo vadovaujama Tilžės lietuvių giedotojų draugija jis įnešė nemažą indėlį ne tik į lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinio identiteto stiprinimą, bet ir viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą,  santykių tarp abiejų tautų harmonizavimą. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Dėl filosofo Vydūno ir dailininko Algimanto Švėgždos atminimo įamžinimo Vokietijoje

 

Pažymėtina, kad darbą dėl Vydūnui bei A. Švėgždai skirtų atminimo lentų Berlyne buvo pradėjusi prieš keletą metų Lietuvos Respublikos Ambasadoje Vokietijoje kultūros atašė dirbusi Raminta Lampsatis (Lampsatytė). Deja šis reikalas dabar pamirštas. Dėl Vydūno atminimo įamžinimo memorialine lenta Detmolde buvo kalbama su Lipės apskrities vadovybe dar 1991 m. Vydūno palaikų perlaidojimo metu bei 1992 m. atidarant kuklią Vydūnui skirtą ekspoziciją Lipės kraštotyros muziejuje Detmolde. Tokiam sumanymui buvo pritarta ir pažadėtas bendradarbiavimas jo įgyvendinimo atveju. Prisimintina, kad Lipės apskrities vadovybė padengė didžiausiąją dalį su Vydūno palaikų perlaidojimu bei minėtosios ekspozicijos atidarymu susijusių išlaidų, rūpinosi šių akcijų organizaciniais bei viešinimo reikalais. Gaila, kad tolesnis bendravimas šia linkme nebebuvo pakankamai aktyviai vystomas. Skaityti toliau →

Žymos: | Leave a comment

Dvidešimt metų, kai į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai

Vacys Bagdonavičius

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas. To žiburio apšviesti, pamatėme, kad nebėra antrankių ir grandinių, kad pasaulyje su mumis kalbasi kaip su lygiais net tie, kurie ką tik vamzdžius buvo atsukę. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

23-ji metai Vydūno išminties šviesoje

 

Žmoniškumo svarbą nuolat primindavęs Vydūno balsas tiek einant į nepriklausomybę, tiek per jos pirmąjį dvidešimtmetį buvo girdimas, tačiau įsiklausyta į jį ne itin atidžiai. Negirdomis nuleistas ir mąstytojo perspėjimas, kad tautai būtina siekti vidinės, dvasinės laisvės, be kurios gali būti netekta ir „gyvenimo paviršiaus dalykų laisvės“, t. y. politinės nepriklausomybės. Žvelgiant į šiandienos gyvenimą, į tai kas dedasi mus supančioje išorinėje bei mūsų pačių vidinėje politinėje aplinkoje, o taip pat į tai, kiek dvasios tvirtybės, vidinės laisvės ir dorumo bei tauraus žmoniškumo teturime (o juk jie yra tikrieji tautos ir valstybės saugumo ir nenugalimumo garantai), ypač norisi, kad šį kartą tikrai būtų išgirstas vydūniškosios išminties balsas, kuris mūsų nuolat klaustų, kam laisvi esame ir ar prasmingai ta laisve naudojamės, ar užuot kilę aukštyn, nesiritame žemyn, ar nejaučiame, kad pernelyg trapi tėra išorinė laisvė, kurios gaubiama gana silpnai tevegetuoja mūsų dvasios galia. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Surasta Vydūno arfa

Vydunas prie arfosMinint Vydūno 120 gimimo metines, pasirodė nemaža straipsnių apie jį. Vienas iš tokių buvo K.Budgino straipsnis „Ką slepia Klauzijaus gatvė“ („Tarybinė Klaipėda“, 1988.03.05). Kad jo pagalba bus padaryta koks nors atradimas, niekas negalvojo ir nesitikėjo. O šis rašinys atvedė mus prie Vydūno ARFOS.

 

Didelis Vydūno gerbėjas ir žinovas priekuliškis Kazys Budginas išsiaiškino, kad karo pabaigoje Vydūnas, išvarytas su kitais Tilžės gyventojais į Vakarus, tepasiėmęs tik nedidelę mantą ir kelis savo rankraščius. Vadinasi, jo butas Klauzijaus gatvėje karo pabaigoje turėjo atrodyti toks, kokį jį paliko Vydūnas – su visa biblioteka, archyvu, apyvokos daiktais. Palaipsniui K.Budginas išsiaiškino visus gyventojus, atsikėlusius į šį namą po karo. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment