Apie Vydūno kūrybą:

Tyrinėjama ir populiarinama Vydūno kūryba

 

 

 

Vydūnui skirtos knygos

 

 

Bernardas Aleknavičius. Vydūnas /Albumas/. – V., Mintis, 1999. – 414 p.

 

 

 

Pranas Antalkis. Nepažįstamas Vydūnas /Apysaka/. – Vilnius-Kaunas: Taura, Lituanica, 1991. – 270 p.

 

 

Vacys Bagdonavičius. Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai /Monografija/. – V.: Mintis. – 1987. – 245 p.

 

 

Vacys Bagdonavičius. Vydūno etika. – V., Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999. – 42 p.

 

2-asis papildytas leidimas: Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, Vydūno draugija, Ethos, 2003. – 63 p.

 

 

Vacys Bagdonavičius. Sugrįžti prie Vydūno. Straipsniai, esė, pokalbiai/.– V.:Kultūra. – 526 p.

 

 

Aušra Martišiūtė. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

Vydūno estetika ir Vakarų Europos meno tendencijos

 

Aušra Martišiūtė

 

 

…siekiau žvilgį į gyvenimą gilinti ir … dvasinį regratį plėsti.
Vydūnas

vaidilute_02aVydūno dramaturgija priklauso lietuvių kultūrai, tačiau joje žymi dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – sąveika. Vydūno laikmečio vokiškasis dramaturgijos ir teatro kontekstas nėra tyrinėtas. Anot Vinco Mykolaičio-Putino, „Vydūno savotiškumą iš dalies pateisina ta aplinkybė, kad Probočių šešėlių autorius yra kilęs iš Mažosios Lietuvos krašto, ilgais šimtmečiais atskirto nuo tautos visumos, auklėto visai kitokios kultūros ir gyvenusio visai kitokius vargus ir džiaugsmus“16. Mykolaičio-Putino manymu, Vydūno kūrybos savitumą lemia Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas (polinkis į didaktiką ir moralizavimą siejamas su Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos – protestantų pastorių ir rašytojų kūrybos tradicija); vakarų civilizacijos bei vokiečių kalbos „įtaka“: „Vokiečių kalba ir mąstymo būdas, (…) be abejo, atsiliepė ir Vydūno raštų stiliui. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment