Naujausi Įrašai

Draugijos 25-ečio minėjimas

Posted on by rima

     Vydūno draugija 2013 metais paminėjo savo veiklos 25-etį. Ji įsisteigė 1988 m. lapkričio 5 d. Vilniuje beveik kartu su Sąjūdžiu, o keli Vydūno klubai Lietuvoje įsikūrė anksčiau, taip kartu su Vydūno idėjomis puoselėdami dvasinio tautos atgimimo viltis ir paties Sąjūdžio idėjas.

     Vydūno draugijos 25-ečiui skirtas minėjimas vyko lapkričio 30 d. (šeštadienį) Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje.  ( Kvietimas )

     Renginyje buvo prisiminta Draugijos kūrimosi pradžia, jos atlikti svarbiausieji darbai ir įsimintiniausi veiklos momentai Lietuvoje bei užsienyje. Į Vydūno draugijos nueitą 25 m. kelią savitu žvilgsniu pažvelgė Draugijos partneriai ir bičiuliai – visuomeninių bei kultūros organizacijų vadovai bei jų atstovai.

     Bibliotekoje veikė išsamiai 25-erių metų Draugijos veiklą pristatanti paroda. Skaityti toliau →

Vydūno sugrįžimai Tilžėje

Posted on by rima


Rima Palijanskaitė

 

     2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos konsulatas Sovetske Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai proga surengė tarptautinę konferenciją ir dr.V.Bagdonavičiaus bei dr.A.Martišiūtės-Linartienės monografijos rusų kalba „Vydūnas Europos kultūros kontekste“ pristatymą. Renginio iniciatorius – Lietuvos respublikos konsulato Sovetske ministro patarėjas Bronius Makauskas.

     Renginys vyko Sovetsko Muzikos mokyklos konferencijų salėje. Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Sovetsko vicemeras I.S.Jablonskij, išreikšdamas džiaugsmą ir tikėjimą, kad konferencija ir knyga bus labai naudinga šio miesto istorijai ir kultūrai. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino LR konsulė Natalija Raškauskienė, pabrėždama, kad tai puiki proga daugiau sužinoti apie XIX a. pab. –  XX a. pr. žymų Tižėje gyvenusį ir kūrusį Lietuvos kultūros veikėją Vydūną. Skaityti toliau →

Žymos:

LIETUVIŲ KALBOS KONCEPCIJA

Posted on by rima

Vacys Bagdonavičius

„Kalba tesidaro iš vidaus lobio“

Vydūnas yra vienas iš įstabiausių mūsų tautos atgimimo veikėjų, prie kurio daugiašakio palikimo ne kartą teks sugrįžti, ugdant dabartinės nepriklausomos Lietuvos kultūrą. Tai, ką jis darė, kalbėjo ir rašė, galima suprasti kaip didžiulius užmojus nubrėžti gaires tokiai Lietuvos kultūrai, kuri esmingai įprasmintų žmogaus ir tautos būtį. Deja, tie užmojai tebuvo tiek įgyvendinti, kiek pajėgė ir spėjo pats jų autorius. Laimei, visų spėtų ir didesne dalimi nespėtų įgyvendinti šitų užmojų programa yra išdėstyta filosofijos, grožiniuose bei publicistikos veikaluose, ir šiandien, turėdami noro ir pasiryžimo, galėtume ją sėkmingai tęsti. Įsigilinę į šiuos veikalus, pamatysime, kad jų idėjos yra nuostabiai šiuolaikiškos, kad naudodamiesi jomis, galime spręsti svarbiausius mūsų šiandienos kultūrai iškylančius uždavinius. Skaityti toliau →

Vokiškosios vydūnianos tęsinys

Posted on by rima

 

Astrida Petraitytė

 

Su mielais „Vorutos“ skaitytojais jau dalijausi įspūdžiais iš šventinės ceremonijos Detmolde, kurios metu ant dabartinio studentų bendrabučio, o pokariu – pabėgėlių centro, kuriam laikui priglaudusio ir tilžiškį Vydūną, 2013 m. gegužės 10 d šiam mūsų tautos šviesuoliui, mąstytojui, kūrėjui buvo atidengta atminimo lenta bei skulptoriaus L. Garlos sukurtas biustas. Negalėjau tuomet nepaminėti kun. Miroslavo Danio (ar Danys‘o), Lipės krašto bažnyčios patikėtinio Rytų Europai – vokiškojoje pusėje tai buvo pagrindinis asmuo, prisiėmęs organizacinę naštą.

 Ir štai smagu suvokti bei paliudyti, kad detmoldiečių (be kun. M. Danio, į akciją įsitraukė ir miesto vadovai, kiti įtakingi asmenys) susidomėjimas Vydūnu nebuvo trumpalaikis euforinis blykstelėjkimas. Skaityti toliau →

Žymos:

Genealoginės Vydūno ištakos

Posted on by rima

 

Dr. Vaclovas Bagdonavičius

 

Anotacija

Straipsnyje pateikiama Vydūno (Wilhelm Storost, 1868–1953) šeimos genealogija tėvo linija nuo XVI a. pabaigos. Pirmasis neabejotinas Vydūno protėvių pėdsakas randamas Verdainės (Werden) parapijos krikšto knygose: 1710 m. sausio 15 d.įraše kaip krikštatėvis pažymėtas Dovid Storasta. Jo palikuonių geneologinė linija ir atveda iki 1868 03 22 Jonaičiuose (Šilutės apskritis) gimusio Wilhelmo Storosto – būsimojo Vydūno.

RAKTAŽODŽIAI: Vydūnas, Storostų giminė, geneologija.

 

Abstract

he article presents the paternal lineage of Vydūnas (Wilhelm Storost, 1868–1953) staring from the end of the 16th century. The first certain signature of Vydūnas’s ancestors was found in the baptismal books of Verdainė (Werden) parish: Dovid Storasta was recorded as a godfather on January 15, 1710.

Skaityti toliau →

Vydūno paminėjimas Detmolde

Posted on by rima

 

Zita Mažeikaitė

 

Gegužės 10–11 dienomis Detmolde (Vokietija) vyko Europos kultūros dienos. Pagrindinė renginio tema – „Europinė idėja kalboje ir literatūroje“. Svarbiausias dėmesys buvo skirtas lietuvių rašytojui, humanistui ir filosofui Vydūnui. Svečių susirinko iš visos Europos. Autobusu iš Lietuvos atvažiavo nemažas būrys Vydūno draugijos narių, Nepriklausomybės Akto signatarų. Dalyvavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Kultūros ministro pavaduotojas Romas Jarockis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, Detmoldo savivaldybės, Šiaurės Reino Vestfalijos krašto kultūros ir bažnytinių institucijų atstovai, ypač garbus ir nusipelnęs miesto žmogus ir mecenatas Princas zur Lippe, maloniai priėmęs mūsų delegaciją savo pilyje.

Vydūnas karui baigiantis traukėsi nuo sovietų armijos, 1946 m., po beveik porą metų trukusių dramatiškų klajonių, jis apsistojo Detmolde. Skaityti toliau →

Žymos:

Tradicinė Vydūno draugijos stovykla

Posted on by rima

  

Rima Palijanskaitė

 

Vydūno draugijos stovyklos šalia legendinio Rambyno tapo gražia tradicija. Pirmą kartą stovyklą Bitėnuose Draugija surengė 1992 m. vasarą po Vydūno grįžimo 1991 m. spalio 19 d., nes įsipareigojo supiltą gražų Vydūno kapą globoti ir puoselėti, o pačias kapinaites paversti Mažosios Lietuvos panteono verta šventove. 1998 metų vasarą pastatę metalinius vartus, 2001 m. vydūniečiai pradėjo statyti medinę tvorą. Intensyvūs darbai stovyklų metu kapinėse vyko iki 2006 m. Jiems pasibaigus, stovyklautojai galėjo daugiau laiko skirti kultūrinei veiklai.

 

2013 metų stovykla rugpjūčio 4–11 dienomis – kaip ir kasmet – buvo turtinga įdomiais susitikimais, išvykomis, diskusijomis. Prasidėjusi šiltą ir tvankią pirmadienio popietę Vydūno kapo lankymu ir dainomis ant Rambyno kalno, baigėsi lietingąjį šeštadienio vakarą, klausant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ dalyvių koncerto…

Susitikimai

   Susitikimai, vakaronės Draugijos stovyklavietėje – svetingoje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje – įprastas reiškinys. Skaityti toliau →

Žymos:

VYDŪNAS – TILTAS TARP LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KULTŪRŲ

Posted on by rima

 

Rima Palijanskaitė

 

Su brėkštančiais naujais laikais gimsta ir nauji įsitikinimai. Kai viena tauta gerbia kitą, remia jos vertybių ugdymą, jos kultūrą, tai ji paklūsta Kūrėjo valiai ir leidžiasi jos vedama. Ir nebeliks tada ko bijoti.

Vydūnas

 

Šiaurės Reino Westfalijoje, Detmolde, kasmet vykstančiose Europos dienose šiemet paminėtas Vydūnas, praleidęs šiame mieste paskutinius septynerius savo gyvenimo metus. Atidengta atminimo lenta, to paties pastato nišoje pastatyta Liongino Garlos sukurta bronzinė Vydūno skulptūra. Šiame name po karo buvo įkurta viena iš Jungtinių Tautų pagalbos ir atstatymo organizacijos (UNRRA) stovyklų, skirta pabėgėliams iš Lietuvos, perkeltiesiems asmenims, trumpai gyventi čia teko ir Vydūnui. Šio namo fasadas, labai primenantis senąjį prūsų stilių, yra ideali vieta Vydūno atminimui pagerbti. Skaityti toliau →

Žymos: ,

Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde pėdsakais

Posted on by rima

Rima Palijanskaitė


Istoriją kuria žmonės. Ją kartais lemia netgi iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės, rodos, savaime suprantamas neabejingumas ar dėmesingumas ir tam tikri konkrečių asmenybių sprendimai, žingsniai… Šiuo straipsniu – trumpa Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde istorija – siekiama paminėti visus prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjusius asmenis, taip kartu išreiškiant jiems padėką.


Ištakos

Iš Tilžės Vydūnas pasitraukė 1944 m. rudenį. Po varginančių ir sudėtingų klajonių, 1946 m. rudenį jis atsidūrė Detmolde, kuriame ir pragyveno iki mirties 1953 m. vasario 20 d. Laidotuvės įvyko vasario 26 d. – Lietuvos trispalve užklotas karstas buvo įdėtas į išmūrytą kapo duobę senosiose Detmoldo kapinėse.

1989 m.

Skaityti toliau →
Žymos:

Vydūno gyvenimas ir jo atminimo įamžinimas Detmolde

Posted on by rima

Rima Palijanskaitė

 

Gegužės 10 d. Detmolde (Vokietija) buvo atidengta atminimo lenta, o to paties namo (Wiesen Strasse gatvėje, 5) nišoje – Liongino Garlos sukurta bronzinė Vydūno skulptūra. Taip Detmoldo miesto, Lipės krašto evangelikų bažnyčios ir Vydūno draugijos rūpesčiu įamžintas Vydūno atminimas mieste, kuriame jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Šiomis Vydūno pagerbimo iškilmėmis prasidėjo kasmet šiame mieste vykstančios Europos dienos. Detmoldo meras Raineris Helleris Vydūną pavadino Europinės idėjos pirmeiviu. Gegužės 11 d. vykusioje konferencijoje, skirtoje Europos idėjai literatūroje ir kalboje, Vacys Bagdonavičius skaitė pranešimą „Vydūnas Europos vienijimosi idėjos pradininkas“. Vykusioje diskusijoje išryškėjo labai panašios visų trijų pranešėjų (Vacio Bagdonavičiaus, Jaana’os Muhonen iš Suomijos ir Luciano Malusa iš Italijos) mintys, jog Europai šiandien svarbiausios yra ne tiek ekonominės, o dvasinės vertybės, kurioms deja, politikai skiria pernelyg mažai dėmesio. Skaityti toliau →

Žymos: