Naujausi Įrašai

Vydūnas: motina yra tarsi meilės ugnį namuose kurstanti vaidilutė

Posted on by rima

     Motinos dienos proga parašyti ir motinystės temą vienaip ar kitaip paliečiantys Vydūno straipsniai išryškina moterų dvasingumo ir jų doros svarbą, nes jos lemia savo vaikų būtį, o kartu – tautos ateitį. Tad išreikšdamas didelę pagarbą ir pastebėdamas ryškesnį moters žmoniškumą, Vydūnas kartu pabrėžia ir itin didelę motinos atsakomybę.                 Rima PALIJANSKAITĖ      1939 metais rašytą savo straipsnį „Mergytė – Mergaitė – Nuotaka – Motera – Motina“ Vydūnas pradeda apmąstydamas motinos reikšmę: „Motinai skiria dieną dabar įvairios tautos. Ir visokiu būdu motinas prisimena. [...] Ir klausiaus labai mielai, kas Lietuvoje tą dieną ir jos savaitę kalbėta. Visur mėginta skelbti ypatingą motinos reikšmę šeimai, tautai ir apskritai žmonių gyvenimui. Pasiklausydamas tiek kalbų, jaučiaus šį kartą skatinamas pridėti ir pats savo žodį.“ (Čia ir toliau Vydūno kalba netaisyta – red.p)      Vydūnas klausėsi Motinos dienos proga transliuojamų laidų per Lietuvos ir kitų valstybių radiją. Šiose laidose turbūt buvo išsakyta daug gražių žodžių apie pasiaukojančią motinos meilę ir rūpestį savo vaikais. Rašydamas savo straipsnį, Vydūnas tarsi sugrįžta į savo vaikystę: prisimena patirtą nuostabą, susidūrus su visiškai kitokiu (nei jų, berniukų) vidiniu mergaičių pasauliu bei jų elgesiu, turtingesniu jų vidiniu gyvumu, gebėjimu rūpintis kitais; prisimindamas savo motinos pavyzdį, apmąsto moterų ypatumus, jų reikšmę šeimoje, kur „savo namus ji šildo ir nušviečia kaip kokia šventa ugnis“. Vydūnui atrodo ypatingai svarbu, koks yra motinos „vidinis gyvumas“ – mintys, jausmai ir emocijos – nes tai lemia vaiko asmenybę, jo būtį ir sveikatą.      Prieš 76 metus Vydūno užrašyti žodžiai apie moterį – motiną gali būti įkvėpimo šaltiniu motinoms ir šiandien, nes išryškinama jų, kaip savo vaikų dvasinio pasaulio kūrėjų, svarba. Pasak Vydūno, jos savo prigimtimi esančios artimame sąryšyje su pačia visumos esme – su pačiu Kūrėju, iš kurio „visa pareina“:      „Kiekviena motera, ar ji šiokia, ar tokia būtų, stovi glaudžiau Kūrėjo Valioje kaip vyras. Todėl …

MARTĄ RAIŠUKYTĘ IR VYDŪNĄ SIEJO VERTYBĖS IR PANAŠUS GYVENIMO BŪDAS

Posted on by rima

 Dr. Angelė ŠARLAUSKIENĖ      Po nepriklausomybės paskelbimo Didžioji Lietuva pamažu atidalinėja skolas Mažajai Lietuvai. 1989 metais įkurta Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) nepamiršta priminti nei savajai, nei tarptautinei bendruomenei kartais nelabai patogių su šiuo praeityje Lietuvos etniniu kraštu susijusių problemų. Tad neturėtų stebinti, kad ir vieno Vilniaus daugiabučių rajono – Pilaitės gatvės, alėjos ir įstaigos įamžino Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius ar ten lietuvybės vardan plušėjusių iškilių asmenybių vardus. Šios idėjos autoriai yra kraštotyrininkas ir MLTR pirmininkas Vytautas Šilas bei jau šviesios atminties istorijos habil. dr. Petronėlė Žostautaitė.      Nors 2014-ieji Lietuvoje išsiskyrė ženklia mokslininkų ir menininkų duokle lietuviškos grožinės raštijos pradininkui Kristijonui Donelaičiui, gimusiam prieš 300 metų Mažojoje Lietuvoje, pačioje tokių donelaitiškų metų pabaigoje nepamiršta ir Marta Raišukytė, taip pat kilusi iš šio krašto. Ji iškilaus filosofo, rašytojo, nuoseklaus lietuvybės gynėjo ir jos puoselėtojo Vydūno bendražygė, talkininkė, iki paskutinio atodūsio (mirė Tilžėje 1933 metais) padėjusi įgyvendinti didžiuosius jo gyvenimo tikslus.      Dr. Vacio Bagdonavičiaus iniciatyva 1988 metais įkurta Lietuvos Vydūno draugija.  2014-ųjų pabaigoje Vilniaus mokytojų namuose Lietuvos Vydūno draugija surengė Mažosios Lietuvos kultūros veikėjos, Vydūno bendražygės Martos Raišukytės 140-osioms gimimo metinėms skirtą konferenciją. Tai jau antroji nepriklausomoje Lietuvoje jai pašvęsta konferencija. Pirmoji buvo surengta prieš 20 metų, minint jos 120-ąsias gimimo metines ( M. Raišukytė gimė 1874-aisiais gruodžio 10 d.). Ta proga šios draugijos pastangomis 300 egzempliorių tiražu išleista ir Vydūno knygelė „Rožės ir Lelijos. Rūtos atminimui“ (M. Raišukytė pasirašinėjo Rūtos slapyvardžiu). Tokiu pavadinimu  buvo pavadinta ir jos iniciatyva įkurta leidykla, kuri dažnai jos pačios ar jos pastangomis surinktomis lėšomis išleido beveik visus Vydūno veikalus.      Pirmasis  tokios nedidelės apimties knygelės leidimas su M. Raišukytės portretais pasirodė Tilžėje 1933 metais. Joje, neslepiant sielvarto, išspausdinti paties Vydūno raudomis pavadinti prisiminimai apie neseniai į paskutinę kelionę išlydėtą jo nepakeičiamą bičiulę, darbų įkvėpėją ir nenuilstančią talkininkę. Pakartotinai išleistą faksimilinę knygelę papildo Lietuvos Vydūno …

Žymos:

Vydūno kūrybinės ir kultūrinės veiklos bendražygė Marta Raišukytė

Posted on by rima

Rima PALIJANSKAITĖ      Martai Augustei Raišukytei (1874–1933) – Vydūno bendražygei ir talkininkei – šiemet sukanka 140. Ji gimė 1874 m. gruodžio 10 d. Mocviečiuose, Pakalnės apskrityje (dabar – Ostrovnoje, Kaliningrado sritis). Tėvai turėjo nemažą ūkį, bet rasdavo laiko ir savišvietai, skaitymui, tad ir Marta anksti išmoko skaityti. Pradžioje ji mokėsi namuose bei kaimo mokykloje, o vėliau – Tilžės vidurinėje mergaičių gimnazijoje. M. Raišukytė buvo susipažinusi su garsiausiais pasaulio grožinės literatūros kūriniais, domėjosi filosofija, menu, o ypač – lietuvių liaudies dainomis, tautodaile. Tėvui sunkiai susirgus ir pardavus ūkį, šeima 1892 m. rudenį išsikėlė į Tilžę. Tėvas netrukus (1893 m.) mirė. Netrukus susirgo ir motina, kuria Marta labai rūpinosi iki jos mirties 1916 m.      Prieš šimtmetį Mažojoje Lietuvoje, o ypač Tilžėje, Marta Raišukytė buvo gerai žinoma – dalyvavo daugumoje visų čia veikusių kultūrinių lietuvių draugijų veikloje. Taip pat garsėjo savo austomis tautinėmis juostomis, savo mintimis spaudoje apie lietuvių tautodailę, juostų audimą, jų nešiojimo ir dovanojimo tradiciją. Žymi buvo ir Martos praktikinė veikla įkuriant rankdarbių ir audimo kursus, organizuojant įvairių rankdarbių parodas. 1913 –1914 m. ji buvo „Prūsų lietuvių savaitraščio“ redaktorė ir leidėja, o nuo 1920 m iki pat savo mirties 1933 m. vadovavo prūsų lietuvių moterų draugijai.      Šiandien ji labiau žinoma turbūt tik tiems, kurie yra prisilietę prie Vydūno biografijos ar Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo istorijos. Su Vydūno vardu susijusi jos kultūrinė bei leidybinė veikla lėmė jai didesnį pripažinimą. Kaip tik Mažosios Lietuvos filosofo ir kultūrininko Vydūno dėka išliko svarbiausieji jos biografiniai faktai ir kelios nuotraukos – netrukus po jos mirties išleidusiam bendražygei atminti knygelę „Rožės ir lelijos“. Šios Vydūno knygos pobūdis specifinis – tekstai įvardyti „raudomis“. Joje dominuoja gyvenimo ir mirties apmąstymo, paskutinių Martos gyvenimo dienų ir jos laidotuvių temos. Čia taip pat rašoma ir apie jos asmenybę bei kultūrinę veiklą. Tai tarsi rašytinis M. Raišukytės būties ir veiklos įprasminimo paminklas.      Kelių Tilžės giedotojų draugijos narių …

Žymos: ,

Vacio Bagdonavičiaus darbas įvertintas Valstybine Jono Basanavičiaus premija

Posted on by rima

Rima PALIJANSKAITĖ      Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įsteigta 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kultūros veikėjams išryškinus etninės kultūros prasmę ir svarbą. Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius paskutiniųjų penkerių metų darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu bei kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą.      Premiją Kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, skiria LR Vyriausybė. Ji etninei kultūrai nusipelniusiems žmonėms skiriama kasmet, prieš Lietuvos patriarcho gimtadienio (lapkričio 23 d.) išvakares.      Vydūno draugijos garbės pirmininką V. Bagdonavičių pretendentu J. Basanavičiaus premijai gauti Kultūros ministerijai pristatė Vydūno draugija, kuriai savo rekomendacijomis pritarė Vilniaus, Šilutės rajono ir Pagėgių krašto kultūros įstaigų kolektyvai: Lietuvos kultūros tyrimų institutas,  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Tautos namų santaros tarybos pirmininkas Antanas Gudelis, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos pirmininkas Edmundas Paplauskas.        Šventės vedančioji Irena Seliukaitė (2004-ųjų J. Basanavičiaus premijos laureatė), pristatydama šių metų laureatą, apibūdino jį kaip ypatingą, itin plačiuose kultūrinės, mokslinės, visuomeninės veiklos baruose pasižymėjusią asmenybę.       Įteikdamas šią premiją Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį į Joną Basanavičių, įkvėpusį Valstybės idėją, svarbą ir jo indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, kurios 100-etį netrukus minėsime. Vydūniečiams šie Ministro Pirmininko žodžiai tuoj pat priminė, kad kartu su šia sukaktimi 2018 metai taip pat bus pažymėti Vydūno 150-ųjų gimimo metų jubiliejumi, ir kad šiandien Vydūno kūrybinis palikimas, jo idėjos neatsiejamos nuo rūpesčio Lietuvos ateitimi.      Kultūros ministras Š. Birutis sakė: „Šių metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija peržengė visas šios premijos ribas gerąja ir pavyzdine prasme. Šių metų Jono Basanavičiaus premija paskirta didžiam žmogui, kuris savo darbais į mūsų gyvenimus sugrąžino ir paskatino gilesnę pažintį su Vilhelmu Storosta-Vydūnu. Įteikiame jums šią premiją už jūsų gyvenimo darbą, kuris palietė ir dabar liečia kiekvieną iš mūsų“. Išties, Vydūno sugrįžimas …

Žymos:

Vydūno draugijos Garbės pirmininkui V.Bagdonavičiui įteikta valstybinė J.Basanavičiaus premija

Posted on by rima

Vydūno draugijos Garbės pirmininkui V.Bagdonavičiui lapkričio 20 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta valstybinė J.Basanavičiaus premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Įteikiant 2014 metų Valstybinę J. Basanavičiaus premiją  Vydūno palikimo tyrinėtojui ir atminimo puoselėtojui Vaclovui Bagdonavičiui, kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė: „Šių metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija peržengė visas šios premijos ribas gerąja ir pavyzdine prasme. Šių metų Jono Basanavičiaus premija paskirta didžiam žmogui, kuris savo darbais į mūsų gyvenimus sugrąžino ir paskatino gilesnę pažintį su Vilhelmu Storosta–Vydūnu. Įteikiame Jums šią premiją už Jūsų gyvenimo darbą, kuris palietė ir dabar liečia kiekvieną iš mūsų“.   VACLOVO BAGDONAVIČIAUS KALBA, PASAKYTA 2014 M. LAPKRIČIO 20 D. PRIIMANT VALSTYBINĘ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJĄ                                                          Gerbiamas Premjere, gerbiamas Ministre, gerbiami J. Basanavičiaus premijos laureatai, šios premijos skyrimo komiteto nariai,brangūs bičiuliai ir bendražygiai, mylimi šeimos nariai, visi šios gražios popietės dalyviai!      Pirmiausia noriu pasakyti, kad esu laimingas, sulaukęs tokio garbingo įvertinimo ir padėkoti tiems, kieno dėka jis šį kartą atiteko man, labiausiai tiems, kurie kartu su manimi ėjo ir tebeina gyvenimo, veikimo ir bičiulystės keliu, atvingiavusių čia ir dabar. Ačiū mylimai žmonai ir sūnums bei broliams su jų šeimomis, mokyklos ir studijų draugams, mokytojams, Vilniaus universiteto  profesoriams, mokslinio darbo įvairiais pavadinimais besivadinusiame Lietuvos kultūros tyrimų institute. Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo kolegoms, Ramuvos, Tautos Namų Santaros, Kultūros kongreso, Lietuvos Kultūros Fondo, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvininkų,  Lietuvos Rericho draugijų bei daugelio kitų visuomeninių sambūrių bendražygiams, Pagėgių ir Šilutės savivaldybių vadovams ir kultūros žmonėms. Ypatinga padėka Vydūno draugijos sesėms ir broliams, kartu su manimi kantriai nešantiems vydūniškos šviesos žibintą.      Priimdamas šiandien teikiamą garbingą apdovanojimą, noriu pasidžiaugti ne tiek tuo, kad jis tenka man, o labiausiai tuo, kad  juo paryškinama ir pabrėžiama mano idealu tapusio tautos išminčiaus Vydūno dvasinio palikimo bei jo suaktualinimo …

Žymos:

Apie pamatinę laimę ir laisvę

Posted on by rima

www.satenai.lt/2014/11/25/apie-pamatine-laime-ir-laisve/ Su ramuviečiu, Vydūno filosofinės ir grožinės kūrybos tyrinėtoju doc. dr. VACIU BAGDONAVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys – Sveikinu Jus tapus 2014 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu! Gal ir simboliška, kad ją paskutinį kartą nuo įsteigimo pradžios 1992 m. atsiimsite litais ir dar galėsite pasidžiaugti kupiūromis su Vydūno atvaizdu… Kaip visa prasidėjo – kada, kur, kokioje šeimoje ir giminėje gimėte, kokioje etninėje ir kultūrinėje aplinkoje brendote? – Gimiau 1941 m., esu žemaitis, turiu ir žemaičio pasą, bet mūsų kaimas ir net sodyba su tėvo paveldėta žeme ir senelio statyta troba ribojosi su trimis kaimais – Jakštaičiais, Jonelaičiais, Viekvedžiais, kuriuose jau buvo ryškiai aukštaičiuojama. Mano gimtieji Gervėnai yra tarp Bubių ir dukart labiau nutolusių Kurtuvėnų (Šiaulių r.), nuo mažens atsimenu, kad juose buvo žemaičiuojama. Mama buvo gryna žemaitė nuo Vaiguvos, nuo Užvenčio. Šiaip buvome niekuo neišsiskirianti šeima, valstiečiai, kurių protėviai turbūt buvo baudžiauninkai. Šeimos genealogija nuodugniau nesidomėjau, kiek ypatingesnė ir retesnė gal yra mamos mergautinė pavardė – ji buvo Kosciuškaitė. Mano dėdės ir senelis buvo Kosciuškos, gal jie turėjo giminystės ryšių su garsiuoju Tadu Kosciuška? Šia tema galiu tik pafantazuoti, sakau, gal nereikia ir tyrinėti, nes tada bent gali manyti – o gal? Kartą su kurso draugu ir bičiuliu Romu Gudaičiu sušnekom apie vaikystės atsiminimus. Papasakojau pirmuosius įspūdžius iš karo laikų. Kai man buvo treji metai, mūsų kaimas ir sodyba atsidūrė pačioje fronto linijoje. 1944 m. rusai puolė vokiečius; manydami, kad galim patekti į priešininkų ugnį, buvom išsikasę rūsį pasislėpti, bet ir ten buvo nesaugu. Kai užėjo frontas, rodos, ant galvų ėmė kristi bombos ir sviediniai, žemai skraidė lėktuvai, uždegė mūsų senelio statytą trobą… Sakom, jei čia būsim, kris sviedinys, ir visi žūsim, reikia bėgti, kaip jau bus, taip. Ir pasileidom į netoli buvusį mišką, bėgam, mane tėvelis nešėsi ant rankos, o pusės metų broliuką – mama. Iš vienos pusės šaudė …

APDOVANOJIMAS UŽ DARBĄ VYDŪNISTIKOS TEMA

Posted on by rima

          Vydūno fondas (Youth Fund, IncLemont, Illinois) Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vydūno draugija (Lietuva), norėdami pagerbti žymų Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, Akademinio skautų sąjūdžio Garbės narį humanistą, filosofą, rašytoją Vydūną, ir siekdami paskatinti mokslinius tyrimus vydūnistikos srityje, įsteigė vardinį Vydūno apdovanojimą.      Apdovanojimas skirtas Lietuvos universitetų studentams, puikiai ir labai gerai apgynusiems bakalauro, magistro darbus ir daktaro disertacijas vydūnistikos srityje. Konkurse gali dalyvauti filosofijos, religijotyros, literatūrologijos, kalbotyros, menotyros, sociologijos, kultūrologijos, istorijos, etnologijos, knygotyros, žurnalistikos, edukologijos, psichologijos, politologijos, sveikatos (medicinos) mokslo studijų sričių studentai. Taip pat gali būti pristatomi ir kaip magistro darbai apginti dailės, muzikos, kino kūriniai, režisuoti spektakliai bei aktoriniai vaidmenys.      Pareiškimas dalyvauti konkurse ir parengti darbai kartu su vadovų ir oficialių oponentų recenzijomis, patvirtintomis aukštojoje mokykloje, kurioje darbas apgintas, iki 2014 (2015, 2016, 2017, 2018) metų liepos 1 d. pristatomi į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą (Vilnius, Antakalnio g. 6), pažymint „Vydūno draugijai“. Apie vertinimui numatytų pristatyti magistrinių spektaklių, vaidmenų ar kitokių meno kūrinių peržiūras Vydūno draugija informuojama ne vėliau kaip savaitė iki peržiūros.      Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriams bus skiriamos šios premijos: Bakalauro darbo autoriui – 1000 Lt.; Magistro darbo autoriui – 1000 JAV dolerių; Mokslų daktaro disertacijos autoriui – 4000 Lt.

Žymos:

VYDŪNO IDĖJŲ ŠVIESOJE

Posted on by rima

IRENA SELIUKAITĖ   Knygos Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu (Vydūno draugijai – 25). Sudarytojai Vacys Bagdonavičius ir Rima Palijanskaitė. – Vilnius: Vydūno draugija, 2013.        Prieš 25-erius metus kartu su bręstančiu Atgimimo sąjūdžiu savo veiklą pradėjo daug visuomeninių organizacijų – telkėsi kultūrinei veiklai kraštiečiai, buvo atkuriamos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios organizacijos. Kartu su Sąjūdžiu užgimė ir Vydūno draugija, kuri neatsirado tuščioje vietoje –­ Vydūno asmenybė, jo idėjos ryškiai sušvito 120-ųjų gimimo metinių minėjimuose. Pati sukaktis, anot pirmojo draugijos pirmininko Vacio Bagdonavičiaus, „Vydūną prikėlė tautos sąmonėje, apie jį tapo ne siau­rai, o plačiai žinoma. Iki tol šis didis kūrėjas buvo lyg užmaršties tremtyje, jo vardas sušmėžuodavo tik gilioje mūsų kultūros paveldo periferijoje, tik retomis progomis, tik nedaugelio gerbėjų teišgirstamas. Tie, kurių dėka (…) Atgimimo spinduliuose išniro Vydūno paveikslas, suprato, jog negalima leisti to paveikslo vėl kažkur nukišti iki kitos progos. Per daug aktualios, teisingos ir taurios buvo išminčiaus skelbtos idėjos, kad jos galėtų ramiai tūnoti istorijos reliktų lentynose ir tik kaip praeities dvasinio gyvenimo pėdsakas būtų įdomios kokiam nors tyrinėtojui“. Tie supratusieji nusprendė veikti organizuotai. Tuoj po Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, 1988 m. lapkričio 5 d., Vilniuje įvyko keletą šimtų entuziastų sutraukęs steigiamasis Vydūno draugijos susirinkimas, patvirtinęs įstatus, himną, ženklą, išrinkęs vadovybę. Himnu pasirinkta paties Vydūno sukurta „Lietuvių giesmė“, kurios vienas posmas („Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu gyvensime ir šviesime iš bočių mylimą Tėvynę Lietuvą“) tapo draugijos veikimo moto. Ketvirtį amžiaus veikta nuosekliai pagal pagrindinius įstatuose užfiksuotus tikslus: įgyvendinant tautos gyvenime Vydūno idėjas, kaip vieną reikšmingiausių jos dvasinio atgimimo versmių, rūpinantis Vydūno kūrybinio palikimo leidimu, studijavimu, tyrimu ir populiarinimu, telkiant draugijos narius ir visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, priežiūrai ir globai.      Per ketvirtį amžiaus šis judėjimas, sutelkęs bendraminčius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Šilutėje, nuveikė daug reikšmingų darbų, kurie kruopščiai surašyti buvusio draugijos pirmininko (dabar – garbės pirmininko) Vacio Bagdonavičiaus ir dabartinės pirmininkės …

VYDŪNAS IR KRISTIJONAS DONELAITIS

Posted on by rima

Vaclovas Bagdonavičius        Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius taškus lietuvškojoje šio krašto raštijoje, kurią savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais Martynas Mažvydas pradėjo ir kurįą į pasaulinio lygio aukštumas XVIII amžiuje savo Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksaliai atrodo faktas, kad  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) Vilniaus universiteto bibliotekoje galime net pavartyti , kad Metai šiandien  milijoniniais tiražais didžiosiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tuo tarpu kai bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, spausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo yra dingusi amžiams. Jo traktatas Žmonijos sąmoningumas jos tikybiniuose padavimuose, šventraščiuose ir šventuose žymženkliuose 1941 m. jau buvo išspausdintas O. Mauderodės spaustuvėje, bet dėl autoriaus politinio nepatikimumo nebuvo gautas valdžios leidimas jį platinti. Trejetą metų labai akylai saugomas visas tiražas išgulėjo spaustuvės sandėlyje, o vėliau žuvo besibaigiančio karo liepsnose. Žinoma, tai nebuvo paskutinioji Vydūno ar apskritai šio krašto žmogaus parašytoji lietuviška knyga. Po karo jų pasirodė, ir ne viena, bet Karaliaučiaus krašte – jau nebe.      Pats Vydūnas po karo išleido dar 5 nedidelės apimties knygeles (jeigu pridėsime vienos iš jų dar ir vokiškąjį variantą – iš viso bus 6). Visos jos išspausdintos 1947–1948 metais. Paskutinioji, sprendžiant pagal įžanginėje pastaboje nurodytą datą – Joninių vakaras, 1948 mt., – buvo skirta K. Donelaičiui. Jos pilnas pavadinimas – Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis. Ją išleido į Vokietijos gilumą pasitraukusių mažlietuvių 1947 m. įsteigta Mažosios Lietuvos Tarybos Spaudos Komisija, o išspausdino Kasselyje-Mattenberge veikusi leidykla ir spaustuvė AISTIA. Prieš metus, 1947 m., toji pati Komisija šią Vydūno knygelę jau buvo išleidusi vokiškai (Die Lebenswelt im Preussischen Litauen ums Jahr 1770 nach den Dichtungen des Pfarrers Christian Donelaitis mit ihrer voelkischen Bedeutung). Taigi, …

Naujoji vydūniana

Posted on by rima

    Vacys Bagdonavičius.   Vydūnas. Trumpa biografija   Vacys Bagdonavičius.   Spindulys esmi begalinės šviesos   Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu.  Vydūno draugijai – 25           Apie Vydūną – anglų kalba (MLEŽ)                   Vacys Bagdonavičius.   Vydūnas apie būtiškąją žmogaus sąmonės šviesėjimo prasmę   Vacys Bagdonavičius.  Vydūnas ir antikinė filosofija   Vacys Bagdonavičius.  Vyduno idėjinis palikimas Europai   Vacys Bagdonavičius. Geneologinės Vydūno ištakos   Vacys Bagdonavičius.  Vydūnas ir Kristijonas Donelaitis   Vacys Bagdonavičius.   Senoji lietuvių religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu   Vacys Bagdonavičius.  Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės   Vacys Bagdonavičius.  Kudirkos ir Vydūno himnai   Vacys Bagdonavičius.  Vydūnas ir Jonas Basanavičius   Vacys Bagdonavičius.  Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą?   Vacys Bagdonavičius.  Šiandien bus naudingas mūsų tautai. Įvadinis straipsnis Vydūno knygai „Mūsų uždavinys“   Vacys Bagdonavičius.  Apie šieną, ėdamą su grybais arba kaip „atžmoginami“ stabai       Skaistė Austėja Budrevičiūtė.  Vydūno veikalo „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ recepcija Lietuvoje ir Vokietijoje (vokiečių k.)     Arvydas Girdzijauskas.   Vydūniškos kultūros ir tautiškumo sampratos reikšmė šiandien     Rima Palijanskaitė.  Sveikos šeimos samprata kūrybiniame Vydūno palikime   Rima Palijanskaitė.  Rožės ir lelijos Martai Raišukytei – Vydūno mūzai ir bendražygei   Rima Palijanskaitė.   Donelaitis ir Vydūnas: gyvenimo ir kūrybos ypatumai   Rima Palijanskaitė.  Kontroversiškosios Vydūno misterijos vertinimų pėdsakais   Rima Palijanskaitė. Vydūnas ir vokiečių mistika: tikėjimas ir dvasinė bei psichoemocinė sveikata   Rima Palijanskaitė.   Literatūrinių personažų amžius ir jų psichologinė branda bei išmintis Vydūno kūryboje   Rima Palijanskaitė.  Sveikatos filosofija Vydūno dramose   Rima Palijanskaitė.   Vydūnas ir A.Maslou: savęs aktualizavimo psichologija       Tomas Stanikas.  Sveikata ir tikyba Vydūno filosofijoje   Tomas Stanikas.   Vydūnas apie senatvę ir mirtį   Juozas Šidiškis.   Mūsų tautos dvasinio atgimimo vedliai   Edita Tičkutė. …